Kaip žmogus išrado ratą? Juk gamtoje nieko tokio nėra

„Atimkite iš mūsų ratą ir mažai kas liks. Teisingiau sakant, nieko nebeliks. Pradedant verpimo rateliu, baigiant verpimo fabriku, nuo tekinimo staklių iki valcavimo gamyklos“, – 1883 m. pasakė fizikas Ernstas Machas.

Nuo seno rato išradėjais laikomi Mesopotamijoje gyvenę šumerai. Dabartinio Irako teritorijoje rasta molio lentelių, kuriose įspaustame ženkle nesunku atpažinti ratą. Šios lentelės pagamintos maždaug 3400 m. prieš mūsų erą. Rasta ir kiek vėlesnio laikotarpio mozaikų, kuriose vaizduojamas šumerų karo vežimas.

Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais Europoje – Lenkijoje, Vokietijoje, Rumunijoje ir kitur – aptinkami vežimo ir ratų fragmentai ar piešiniai patvirtina hipotezę, kad maždaug prieš 5000 m. ratas tuo pat metu buvo išrastas daugelyje pasaulio kraštų.

Seniausiu rato gyvavimo įrodymu laikoma Pietų Lenkijoje, Bronicicuose, 1976 m. rasta vaza, pagaminta 3635–3370 m. prieš mūsų erą. Ant jos – grafinis keturračio vežimo su kartimi piešinys.

Jei rato jau tada būta Lenkijoje, kiek anksčiau ar vėliau jis turėjo atsirasti ir Lietuvoje.

Kalbininkų teigimu, senieji lietuvių kalbos žodžiai – risti, riesti, riedėti, ridenti, raityti, raitas, ratas, tekėti, teka, takus, takas, nuotaka, tekinas, tekorius, tekelas ir tekinis – liudytų, kad lietuvių protėviai bus patys išradę ratą (tekinį), o ne perėmę šį žmonijos techninės pažangos raktą iš kurio nors kaimyno.

Iki pradedant riedėti vežimui žmonės sunkius krovinius pertempdavo po jais pakišę medinius ritinius – tokia įranga naudota senovės Egipte statant piramides. Vėliau iš pakišamo ritinio liko tik du riedmenys, o tarp jų atsirado ašis. Iš pradžių du vientisos medienos ratai sukosi kartu su ašimi. Važiuojant tiesiai problemų nekildavo, bet darant posūkius jie dažnokai lūždavo ar apvirsdavo. Didelis pažangos šuolis buvo du savarankiškai besisukantys ratai, užmauti ant nejudančios ašies, – jie sukosi nepriklausomai vienas nuo kito. Ant ašies sukalus medinę dėžę atsirado vežimas.

Geležies amžiuje ratus pradėta gaminti geležinius, dar vėliau – ir su stipinais.

Riedantys ratai kiekvienam, kuris juos turėjo, padėdavo greičiau susivežti derlių, įveikti didesnius atstumus, gabenti prekes į tolimas vietoves.

Kare laimėdavo tas, kurio vežimai būdavo manevringesni. Žmonijos kultūros istorija be rato būtų buvusi visiškai kitokia.