Archeologė mato Biblijos įrodymą antikinėje sienoje

Jei sienos amžius nustatytas teisingai, šis atradimas rodo, kad Jeruzalėje buvo stipri centrinė valdžia, turėjusi išteklių ir žmonių, kurie buvo būtini, norint pastatyti masyvius sutvirtinimus X a. prieš mūsų erą. Tai pagrindinė mokslininkų ginčų tema, kadangi tai atitiktų Biblijos nurodymą, kad hebrajų karaliai Dovydas ir Saliamonas valdė Jeruzalę tuo laikotarpiu. Vieni Šventosios Žemės archeologai pritaria šiai istorijos versijai (įskaitant ir kasinėjimą vykdančią archeologę Eilat Mazar), tačiau kiti teigia, kad Dovydo monarchija buvo didžiąja dalimi išgalvota ir tuo metu nebuvo stiprios valdžios, apie kurią būtų galima kalbėti. Pirmadienį, kalbėdama su žurnalistais kasinėjimų vietoje, E. Mazar iš Jeruzalėje esančio Hebrajų universiteto, pavadino savo atradimą „svarbiausiu statiniu, kurį turime nuo Pirmosios Šventyklos dienų Izraelyje“.

„Tai reiškia, kad tuo metu, X amžiuje Jeruzalėje buvo režimas, sugebėjęs pastatyti tokį statinį“, – sakė ji. Remdamasi tuo, kad fortas yra tokio senumo, ir jo vieta, ji teigia, kad jį pastatė Saliamonas, Dovydo sūnus, ir jis yra minimas Karalių knygoje.

Fortas, kurį sudaro paminklinis sargo namelis prie įėjimo ir 70 metrų ilgio senovinės sienos dalis, yra prie pat dabartinių Jeruzalės senamiesčio sienų, netoli šventos vietovės, žydų vadinamos Šventyklos kalnu, o musulmonų – Kilniąja šventove. Pasak Senojo Testamento, būtent Saliamonas šioje vietoje pastatė pirmąją žydų šventyklą. Šventyklą sunaikino babiloniečiai, prieš 2 000 metų atstatė karalius Erodas, o 70 mūsų eros metais vėl sunaikino Romos legionai. Šiuo metu toje vietoje stovi du musulmonams svarbūs pastatai: auksu dengta Uolos mečetė ir Al-Aqsa mečetė.