| Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija |
Kvailiausios karų priežastys istorijoje – nepatikėsite, kas sukėlė šiuos konfliktus: nuo pralaimėto futbolo mačo iki pasimetusio šuns (Foto)
|
(
(
Sicilijos Vakaro maldų karas (1282-1302)Sicilijos Vakaro maldų karas prasidėjo prancūzų okupuotoje Sicilijoje 1282 metais ir tęsėsi neįtikėtinus 20 metų. Kodėl būtent taip ilgai? Viskas prasidėjo nuo gandų, kad per Velykų pirmadienio vakaro pamaldas girtas prancūzas persekiojo ir seksualiai priekabiavo prie moters iš Sicilijos.
Įvykis taip supykdė siciliečius, kad per kitas šešias savaites jie, kaip teigiama, išžudė 4000 prancūzų. Įvairios diplomatinės klaidos užtęsė karo veiksmus dar porai dešimtmečių. Karas baigėsi senosios Sicilijos karalystės padalijimu. Karánsebeso mūšis (1788)Ne karo, o mūšio pradžia. 1788 m. Austrija kariavo Turkijoje (1788-1791). Austrijos kariuomenė, turinti maždaug 100 000 žmonių, kūrė stovyklą aplink Karánsebeso miestą. Armijos avangardas, husarų kontingentas, perėjo Timišo upę, kad išsiaiškintų Osmanų armijos buvimą. Osmanų pajėgų nebuvo nė ženklo, tačiau husarai susidūrė su grupe romų, kurie pasiūlė parduoti šnapsą pavargusiems kareiviams.
Netrukus po to kai kurie austrų pėstininkai perėjo upę. Pamatę vykstantį „vakarėlį“ pėstininkai pareikalavo alkoholio ir sau. Husarai atsisakė duoti jiems šnapso ir, dar girti, aplink statines įrengė laikinus įtvirtinimus. Kilo karštas ginčas, ir vienas kareivis iššovė. Husarai ir pėstininkai įsitraukė į kovą tarpusavyje. Konflikto metu kai kurie pėstininkai pradėjo šaukti: „Turci! Turci!“ („Turkai! Turkai!“). Husarai pabėgo iš įvykio vietos, manydami, kad Osmanų kariuomenės puolimas neišvengiamas. Didžioji dalis pėstininkų taip pat pabėgo; kariuomenę sudarė austrai, serbai iš karinio pasienio, kroatai ir italai iš Lombardijos, taip pat kitos mažumos, kurių daugelis negalėjo suprasti vienas kito. Padėtis dar labiau pablogėjo, kai karininkai, bandydami atkurti tvarką, sušuko: „Liaukitės!“. Kareiviai, nemokantys vokiečių kalbos, neteisingai išgirdo tai kaip „Allah! Allah!“. Husarams bėgant per stovyklas, artilerijos generolas manė, kad tai Osmanų armijos kavalerija, ir įsakė artilerijos apšaudymą. Tuo tarpu visa stovykla pabudo nuo mūšio triukšmo. Įvykio sukelta panika taip demoralizavo Šventosios Romos imperatorių Juozapą II, kad jis įsakė kariuomenei pasitraukti. Po dviejų dienų atvyko Osmanų kariuomenė. Jie atrado žuvusius ir sužeistus kareivius ir lengvai paėmė Karánsebesą. Tikslus aukų skaičius nežinomas, nors patikimiausi istoriniai šaltiniai teigia, kad žuvo arba buvo sužeista mažiausiai 1000 austrų karių. Činčos salų karas, dar vadinamas Ispanijos ir Pietų Amerikos karu (1864–1879)Iš pirmo žvilgsnio šis karas atrodo grynai teritorinio pobūdžio. Tačiau kuo ypatingos buvo Činčos salos? Paukščių išmatomis, arba guanu. Činčos salų karas buvo pakrantės ir jūrų mūšių tarp Ispanijos ir jos buvusių kolonijų Peru, Čilės, Ekvadoro ir Bolivijos serija 1865–1879 m. Konfliktas prasidėjo Ispanijai užgrobus guano turtingas Činčos salas, per vieną iš daugelio Ispanijos bandymų, vadovaujamų Izabelės II, sustiprinti savo įtaką buvusioms Pietų Amerikos kolonijoms.
Dėka Bugenvilio kormoranų (Leucocarbo bougainvilliorum), vietinės paukščių rūšies, salose labai gausu guano – trąšų, kurias (be kita ko) sudaro jų išmatos. Dėl to salos tapo potencialiai vertingu turtu. Karo metu buvo naudojami geležiniai laivai (ironclad), įskaitant ispanų laivą „Numancia“, kuris buvo pirmasis geležinis laivas, apiplaukęs pasaulį.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
| |||||||||||
Įdomiausi
.png)
130
(7)
