Kvailiausios karų priežastys istorijoje – nepatikėsite, kas sukėlė šiuos konfliktus: nuo pralaimėto futbolo mačo iki pasimetusio šuns (Foto)

Jenkinso ausies karas (1739–1748)

Jenkinso ausies karas, arba Guerra del Asiento, buvo 1739–1748 m. trukęs konfliktas tarp Didžiosios Britanijos ir Ispanijos imperijos. Didžioji kautynių dalis vyko Naujojoje Granadoje ir Karibų jūroje, o pagrindinės operacijos iš esmės baigėsi 1742 m.

Today in 1739, Britain declares war on Spain. Although the decade-long conflict is nominally fought to avenge an English sea captain who lost his ear to a Spanish boarding party years earlier, the War of Jenkins' Ear is really about British commercial interests in the Caribbean. pic.twitter.com/hnl1EMTqK4

— Military History Now (@MilHistNow) October 23, 2022

Šis konfliktas buvo platesnio masto Austrijos įpėdinystės karo, vykusio 1740–1748 m., dalis. Pavadinimą 1858 m. sugalvojo britų istorikas Thomas Carlyle'as.

Taip, šis devynerius metus trukęs karas tarp Britanijos ir Ispanijos iš tikrųjų prasidėjo dėl nupjautos ausies. 1731 m. Vest Indijoje (Karibai) britų laivo „Rebecca“ kapitonui Robertui Jenkinsui ausį nukirto ispanų kareiviai, kuriuos jis atsisakė įleisti į savo laivą patikrinti ar juo gabenama kontrabanda.

Persikelkime į 1739 m. Britai labai troško įgyti stipresnes prekybos pozicijas Karibų jūroje (ispanų sąskaita). Trūko tik karo katalizatoriaus. Pagalvoję, jie prisiminė 1731 m., kai ispanai užpuolė Robertą Jenkinsą ir taip buvo pradėtas karas.

Pasimetusio šuns karas (1925)

1925 m. Graikija ir Bulgarija nemėgo viena kitos. Jos kovojo priešingose Pirmojo karo pusėse ir draugystės tarp jų nebuvo.

Incident at Petrich, Bulgarian peasants fleeing the Greek attacks, near the border town of Petrich, Bulgaria. Frontpage of French newspaper Le Petit Journal illustré, 8 November 1925. pic.twitter.com/6nh0ezvOIF

— Khairul Hakim (@Khahakim154) February 5, 2022

Viskas prasidėjo nuo to, kad šuo pabėgo nuo savo šeimininko – graikų kareivio – ir perbėgo per Bulgarijos-Graikijos sieną. Kareivis puolė šunį vytis į Bulgarijos teritoriją, ir žinoma, buvo nušautas bulgarų pasieniečių.

Graikai nusprendė įsiveržti ir užimti gretimą Petricho miestą, o po to kilo konfliktas, kurio įkarštyje į mūšio lauką buvo mesta 30 000 vyrų.

Paliepus Tautų sąjungai, po 10 dienų konfliktas buvo užbaigtas. Per kovas žuvo daugiau nei 50 žmonių, daugiausia bulgarų civiliai.

Futbolo karas, dar žinomas kaip 100 valandų karas (1969)

Žinoma, šis trumpas karas tarp Hondūro ir Salvadoro iš tikrųjų nebuvo susijęs su futbolo rungtynėmis. Abiejų šalių santykiai jau ir taip buvo labai įtempti. Tačiau tai buvo katalizatorius.

On this day in 1969, long running tensions between the nations of El Salvador and Honduras boil over amid a World Cup qualifying match between the two countries. The resulting Football War (or Soccer War) produces 3,000 casualties in just a few days. https://t.co/fYYJZm73ao pic.twitter.com/RO7fTfLC88

— Military History Now (@MilHistNow) July 14, 2021

1969 m. šalių futbolo komandos tarpusavyje susitiko atrankoje dėl vienintelės vietos į 1970 m. Pasaulio futbolo čempionatą Meksikoje. Abi šalys laimėjo kiekvieną savo mačą, tad buvo sužaistos viską lemiančios trečiosios rungtynės, kurias laimėjo Salvadoras.

Dėl to, be esamo politinio klimato, buvo masiškai plėšiamos Salvadoro parduotuvės ir įmonės įsikūrusios Hondūre, o diplomatiniai ryšiai tarp dviejų šalių buvo nutraukti. Tada 1969 m. liepos 14 d. Salvadoras įsiveržė į Hondūrą, norėdamas „apsaugoti savo piliečius“.

Amerikos valstybių organizacija (OAS) liepos 18 d. naktį susitarė dėl ugnies nutraukimo (iš čia pavadinimas „100 valandų karas“), kuris visiškai įsigaliojo liepos 20 d. Salvadoro kariuomenė buvo išvesta rugpjūčio pradžioje. Iš viso karas nusinešė daugiau nei 2000 žmonių gyvybių.

Abi pusės kare naudojo Antrojo pasaulinio karo laikų orlaivius – karas buvo paskutinis konfliktas, kuriame vienas su kitu kovojo naikintuvai su stūmokliniais varikliais.

Pasaulio čempionate Salvadoras pralaimėjo visas trejas rungtynes, neįmušdamas nė vieno įvarčio.

Kiaulių karas (1859)

Šiandien JAV ir JK sieja glaudžiausi diplomatiniai ryšiai pasaulio istorijoje, tačiau taip buvo ne visada. 1859 metais šalių santykiai vis dar buvo įtempti. Ypač buvo nesutariama dėl San Chuano salų priklausomybės, esančių tarp Vankuverio salos (dabartinė Kanada) ir Vašingtono valstijos.

Today in 1859: The "Pig War" - US and Britain narrowly avoid war over Pacific territorial claims, triggered by a farmer who shot a pig. pic.twitter.com/YXBvIzdqh4

— Weird History (@weird_hist) June 15, 2017

Tų metų birželio 15 d. paklydusi kiaulė atvedė abi šalis prie karo slenksčio. Kiaulė pabėgo nuo amerikiečių naujakurių Vašingtono valstijoje ir pateko į britams priklausančią Kanadą. Kitoje pusėje esantys britai ganė avis ir nušovė kiaulę, o tai nelabai patiko amerikiečiams.

Tiek britai, tiek amerikiečiai subūrė kariuomenę prie sienos. Priešprieša truko keturis mėnesius, bet galiausiai nebuvo paleistas nė vieno šūvis. Tai reiškė, kad bendras aukų skaičius apsiribojo viena kiaule.

Ąžuolinio kibiro karas (1325)

Ąžuolinio kibiro karas buvo dviejų viduramžių Italijos valstybių konfliktas, kurio metu žuvo 2000 vyrų.

Kibiro karas arba Ąžuolinio kibiro karas vyko 1325 metais tarp konkuruojančių miestų-valstybių Bolonijos ir Modenos. Jis vyko Emilijos-Romanijos regione, šiaurės Italijoje. Karas buvo daugiau nei 300 metų trukusios gvelfų ir gibelinų kovos epizodas. Modena laimėjo Zapolino mūšį, vienintelį karo mūšį.

They're also the ones who took part in the War of the Bucket in 1325 pic.twitter.com/L6YVDXkVWX

— ★ 🇵🇱 (@Shiroi2_0) February 8, 2023

Paplitęs mitas, susijęs su Kibiro karu, kad jį sukėlė modeniečiai, pavogę kibirą iš Bolonijos šulinio. Tačiau tai dažniausiai neteisinga, nes, remiantis tiksliausiais duomenimis, po karo modeniečiai paėmė kibirą kaip trofėjų – iš tikrųjų karas buvo paskelbtas, nes Modena užėmė Bolonijos Monteveglio pilį.

Kibirą ir šiandien galima rasti Modenos mieste.

Tęsinys kitame puslapyje: