Egipto paveldą labiausiai niokoja turistai

Jis patikina: jei faraonų kapavietės Karalių slėnyje nebus apsaugotos nuo turistų, jos sunyks mažiau nei per amžių. Z. Hawassas sako, kad situacija, susiklosčiusi tarp Vokietijos ir Egipto dėl Nefertitės biusto sugrąžinimo, yra nepaprasta ir pabrėžia tikįs, kad ši vertybė veikiai sugrįš į tėvynę.

Z. Hawassas yra vyriausiasis Egipto archeologas, nuo 2002-ųjų vadovaujantis Egipto aukščiausios senienų apsaugos tarybai. Jis taip pat vadovauja kasinėjimams Gizoje, Karalių slėnyje ir Sakaroje.

Z. Hawassas yra identifikavęs Karalienės Hačepsutos mumiją, atradęs Auksinių mumijų slėnį, piramidžių statytojų kapavietes, tyrinėjęs Egipto faraono Tutanchamono ir jo giminaičių palaikus, padaręs daugelį kitų atradimų.

Archeologas yra susirūpinęs dėl Egipto kultūro paveldo objektų išlikimo, jų apsaugos ir konservavimo. Jis parengė ir įgyvendina svarbių istorinių vietovių sutvarkymo programas.

„Kas man atrodo labai svarbu, yra tai, kad mano toks sėkmingas likimas ir aš galiu leisti dienas dirbdamas tai, ką mėgstu. Man duota galimybė keisti pasaulį“, – sako Z. Hawassas.

Egipto vyriausiasis archeologas atsakė į keletą lrt.lt klausimų.

Esate paskelbęs, kad didingos faraonų kapavietės Karalių slėnyje (Egiptas) yra pasmerktos išnykti per artimiausius 150–500 metų, jeigu juos ir toliau galės lankyti turistai. Kapaviečių sienas naikina drėgmė ir grybelis – tai blogos ventiliacijos ir turistų kvėpavimo padariniai.

Jūsų specialistai įrengė naują ventiliavimo sistemą, taip pat į kai kurias kapavietes turistams buvo uždrausta eiti. Ar to pakanka, kad kapavietės būtų apsaugotos? Ar iš tiesų joms vis dar gresia būti sunaikintoms ?

Taip, tai tiesa. Jeigu turistai ir toliau lies ar fotografuos kapavietėse, Karalių slėnio kapavietės gali sunykti ir mažiau nei per 100 metų.

Buvo nuspręsta ne tik uždrausti kai kurių kapaviečių lankymą, bet taip pat kai kurias kapavietes pakeisti tiksliomis kopijomis, kurios bus įrengtos ir atidarytos šalia Karalių slėnio. Tad turistai lankys ne originalus, o kopijas? Ar galėtumėte papasakoti apie tai plačiau?

Mes bandome atkurti tris kapavietes: Nefertitės, Tutanchamono ir Seto I-ojo. Naudojame specialią lazerinę technologiją.

Kad tikrai kokybiškai įgyvendintume vietovės sutvarkymo programą (angl. „site management programme“), itin svarbu turėti priemonių, leidžiančių apsaugoti teritoriją: edukacinį informacijos centrą, kvalifikuotą personalą, restauracijos ir konservacijos programas ir – už saugomos vietovės ribų – infrastruktūrą turistams, pavyzdžiui, kavines, turgų, tualetus.

Jeigu turėsime šias priemones, galėsime saugoti Karalių slėnį gerokai kokybiškiau.

Jeigu kalbėtume apie Egipto vertybių išsaugojimą, kokie šiuo metu yra didžiausi Egipto aukščiausios senienų apsaugos tarybos, kuriai pirmininkaujate, iššūkiai?

Pats didžiausias – masinis turizmas. Todėl ir įgyvendiname vietovės sutvarkymo programą. Privalome ją išsaugoti ir užkonservuoti. Pavyzdžiui, šiuo metu vykdomas Sakaroje esančios laiptinės piramidės išsaugojimo ir konservavimo projektas.

Vokietijos pareigūnai atsisako grąžinti Egiptui karalienės Nefertitės biustą. Jų teigimu, „skulptūra yra per trapi transportuoti“. Kaip Jūs vertinate susiklosčiusią situaciją?

Tai nepaprasta situacija. Esu įsitikinęs, kad Nefertitės biustas privalo būti grąžintas Egiptui. Pirmąkart savo veiklos istorijoje Egipto aukščiausios senienų apsaugos taryba vadovaus tarptautinei konferencijai, kuri skirta aptarti kultūrinio paveldo apsaugojimo ir grąžinimo į tėvynę problemas. Į šią konferenciją pakviečiau šalis, kurios daugiausia nukenčia dėl nelegalios kultūrinių vertybių prekybos.

Turiu vertybių, kurias Egiptas norėtų susigrąžinti, sąrašą. Tikiuosi, dialogas bus sėkmingas ir Egiptui bus grąžintos brangiausios vertybės.

Ar galėtumėte pasakyti, kiek senovinių Egipto vertybių vidutiniškai per metus nelegaliai išgabenama iš šalies? Kas daroma, kad situacija keistųsi?

Tiksliai negaliu pasakyti, bet manau, kad iš Egipto yra išgabenta tūkstančiai vertybių. Kad apsisaugotume nuo to, įdiegėme sistemą, kad nė vienas žmogus, vežantis kokią vertybę, negalėtų jos išvežti iš šalies be tam tikros dokumentacijos.

Žmonės turi suvokti, kad tos vertybės yra reikalingos ne tik Egiptui. Senovinės vertybės padeda lavintis ir leidžia giliau pažinti pasaulį.

Per savo karjerą esate padaręs nesuskaičiuojamą daugybę atradimų. Tie atradimai keičia istoriją. Ką Jums reiškia žinojimas, kad keičiate istoriją?

Man ypatinga garbė, kad galiu perrašyti senąją Egipto istoriją. Tai tiesiog parodo, kad visuomet yra ką atrasti, visuomet yra klausimų, į kuriuos reikia ieškoti atsakymų.

Kuris iš Egipto paminklų yra Jūsų favoritas? Kodėl?

Labiausiai mėgstu piramides. Visą gyvenimą gyvenu prieš jas ir jose aš padariau nemažai žymių atradimų. Pavyzdžiui, radau piramidžių statytojų kapavietes.

Ką dar norėtumėte atrasti? Ką būtų svarbu, Jūsų nuomone, atrasti?

Turiu labai daug ateities planų. Ir visi jie yra ypatingai svarbūs Egipto istorijai. Šiuo metu netoli Aleksandrijos, Taposiris Magnoje, dirba specialistų grupė – jie kasinėja šventykloje, kurioje, mes taip tikimės, yra Kleopatros ir Antonijaus palaikai.

Didžiosios Gizos piramidės viduje naudojame robotą, kuris mėgina pasiekti ventiliacines angas. Jomis galima patekti į patalpą, kuri yra už sandariai uždarytų durų – tai gali būti naujų atradimų pradžia.

Taip pat kasinėjame tunelyje, kuris įrengtas Seto I-ojo kapavietėje. Ten dar niekas iki mūsų nėra kasinėjęs. Mes tikimės atrasti kambarį, kuriame gali būti lobiai, didesni nei rasti Tutanchamono lobiai.