Šiurpą kelianti „undinės“ mumija yra dar keistesnė, nei manė mokslininkai (Video)

Ir naujos išvados rodo, kad šimtmečių senumo mumifikuota „undinė“ yra dar keistesnė, nei manyta anksčiau.

2022 m. mokslininkai aptiko maždaug 30,5 cm ilgio undinę, gulinčią užplombuotoje medinėje dėžėje Japonijos šventykloje, esančioje Okajamos prefektūroje. Tuo metu tyrėjai manė, kad ji pagaminta iš beždžionės liemens ir galvos, prisiūtų prie žuvies kūno, su nukirsta galva.

Įspūdingas hibridas, primenantis japonų mitologijoje žinomą Ningyo – į žuvį panašią būtybę su žmogaus galva, kuri, pasak legendų, padeda gydyti ligas ir ilginti gyvenimo trukmę, – anksčiau buvo eksponuojamas stiklinėje šventyklos vitrinoje, kad žmonės galėtų jį garbinti.

Mumijos dėžėje esančiame laiške teigiama, kad egzempliorius buvo sugautas žvejo 1736–1741 m., tačiau greičiausiai jis buvo sukurtas praėjus keliems dešimtmečiams po to kaip apgaulė, skirta išvilioti pinigų iš pasiturinčių žmonių, norinčių pagerinti sveikatą ar ilgiau gyventi.

Japonijos Kurašikio mokslo ir meno universiteto (KUSA) mokslininkai perėmė „undinę“ 2022 m. vasario pradžioje (gavę šventyklos leidimą) ir pradėjo tirti šiurpoką artefaktą naudodami įvairius metodus, įskaitant rentgeno ir kompiuterinės tomografijos skenavimą, datavimą radioaktyviąja anglimi, elektroninę mikroskopiją ir DNR analizę.

Vasario 7 d. komanda pagaliau paskelbė savo išvadas. Ir tai, ką jie sužinojo apie undinę, buvo dar keisčiau, nei buvo manyta.

Rezultatai parodė, kad „undinės“ liemuo nepriklausė beždžionei, o buvo pagamintas daugiausia iš audinio, popieriaus ir medvilnės, kuriuos jungė metaliniai smeigtukai, einantys nuo kaklo iki apatinės nugaros dalies. Ji taip pat buvo nudažyta pasta, pagaminta iš smėlio ir medžio anglies mišinio. „Undinės“ liemuo buvo padengtas kitų gyvūnų dalimis. Rankų, pečių, kaklo ir skruostų dalis dengė žinduolių plaukai ir žuvies oda – greičiausiai pūsliažuvės.

„Undinės“ žandikaulis ir dantys taip pat greičiausiai buvo paimti iš plėšrios žuvies, bet nagai buvo pagaminti iš keratino – t. y. greičiausiai buvo paimti iš tikro, bet neidentifikuoto gyvūno.

Apatinė undinės pusė tikrai buvo iš žuvies.

Tyrėjams nepavyko nustatyti pilnos „undinės“ DNR, tačiau žvynų datavimas radioaktyviąja anglimi parodė, kad jie gali būti iš XIX a. pradžios.

Naujoji analizė leidžia manyti, kad „undinė“ greičiausiai buvo sukurta siekiant apgauti žmones, kad jie patikėtų, jog Ningyo ir jo tariami gydomieji gebėjimai yra tikri, rašo tyrėjai. Tačiau konstruktas taip pat rodo, kad sukčiai, sukūrę šią būtybę, įdėjo daug daugiau pastangų, nei tikėtasi.

Japonijoje rasta 14 kitų „undinių“, ir dabar komanda tikisi išanalizuoti ir jas, kad galėtų palyginti.

Parengta pagal „Live Science“.