Sudegusią Paryžiaus Dievo Motinos katedrą tyrinėję mokslininkai aptiko iki šiol neregėtą struktūrą: nieko panašaus nėra buvę

Praėjus keliems mėnesiams po gaisro, mokslininkai atrado, kad akmenys, kuriuos naudojo šios gotikos stiliaus bažnyčios statybai, buvo sutvirtinti metalinėmis statybinėmis kabėmis. Pasirodo, tokia statybos technika nebuvo užfiksuota jokiame to laikmečio statybos dokumente ir tai yra unikalus to meto techninis sprendimas, rašoma naujausiame tyrime, publikuotame žurnale PLOS One.

Paryžiaus Dievo Motinos katedra buvo statoma keliais etapais – pradėda statyti XII amžiaus pradžioje, tačiau statybos truko dar 300 metų.

„Pirmą kartą matome tokio pobūdžio statinį. Tai rodo, kad statytojai savo laiku mėgino eksperimentuoti su naujomis statybų inžinerijos formomis“, – portalui livescience.com teigė tyrimo autorius, prof. Maxime L'Héritier iš Paryžiaus 8 universiteto Istorijos departamento.

M. L'Héritier ir jo komanda ištyrė 12 metalinių statybinių kabių, kurių ilgis – apie 50 cm. Šiomis kabėmis išraizgyta visa bažnyčios akmeninė konstrukcija ir yra tarsi skeletas, atliekantis sutvirtinančios konstrukcijos funkciją, teigiama tyrimo publikacijos žurnale Sapiens.

Šios statybinės kabės sutvirtino kadedros akmenines konstukcijas. Vienas iš pavyzdžių – milžiniška arka bažnyčios navoje, esančioje tarp dviejų identiškų 69 metrų aukščio bokštų. Be šių metalinių kabių toks architektūrinis sprendimas XII amžiausiaus viduryje (apie 1160-uosius) būtų buvęs neįmanomas.

„Mes tyrinėjome kitas to laikmečio gotikos stiliaus bažnyčias ir nei vienoje iš jų neradome metalinių kabių, sutvirtinančių konstrukciją. Manoma, būtent tokios metalinės tvirtinančios detalės ir leido to meto inžinieriams pastatyti tokio aukščio struktūras“, – teigė M. L'Héritier.

Mokslininkai atliko ir radioaktyviosios anglies tyrimą, kurio metu nustatė, kad metalinės statybinės kabės yra nukaldintos tuo pačiu metu, kaip ir sumūrytos bažnyčios sienos – t.y. apie 1160-uosius.

M. L'Héritier akcentavo, kad bus atliekami tolesni tyrimai, siekiant išsiaiškinti metalinių statybinių kabių kilmę.

„Bandome išsiaiškinti, ar šios kabės yra gamintos vietoje, ar atvežtos iš toliau. Taip pat matyti, jog priklausomai nuo statybos laikmečio skyrėsi ir geležies rūdos, naudotos kabėms nukaldinti, kilmė. Žinome, kad tuometis katedros vyskupas mirė XII amžiaus pabaigoje, todėl tikėtina, kad pasikeitus vyskupui, galėjo pasikeisti ir statybinių medžiagų kilmės vieta“, – teigė M. L'Héritier.

Remiantis naujienų agentūra AP, Paryžiaus Dievo Motinos katedros rekonstrukcija turėtų būti užbaigta 2024-ųjų gruodį.