| Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija |
Baltijos jūros saloje – mokslininkus sugluminęs romėniškas radinys (Foto)
|
(
(
Archeologus suglumino, bet kartu ir sudomino atokioje Baltijos jūros saloje, pusiaukelėje tarp Švedijos ir Estijos, aptiktos dvi sidabrinės Romos imperijos monetos. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Jokie pėdsakai neatskleidžia, kaip šios monetos ten pateko – tačiau gali būti, kad jas paliko skandinavų prekeiviai, kad jos čia atsirado sudužus laivui arba kad buvo atgabentos į tolimąją šiaurę plaukusiu romėnų laivu. Stokholmo Siodertorno universiteto archeologas Johanas Rönnby priklauso komandai, kuri kovo mėnesį metalo detektoriais rado monetas Gotska Sandöno salos paplūdimio vietoje, kurioje aptikta ir senovinių ugniakurų. „Labai džiaugėmės, – sako jis. – Atradome šią vietą, bet tiksliai nežinojome, kas čia buvo. Tačiau dabar, kai radome ten monetų, dar įdomiau toliau tęsti kasinėjimus“.
Romėniškos monetosAbi saloje rastos sidabrinės monetos yra romėniški denarai: viena iš jų iš imperatoriaus Trajano valdymo laikų (98–117 m.), kita – iš imperatoriaus Antonino Pijaus valdymo laikų (138–161 m.). Kiekviena jų sveria mažiau nei 4 gramus ir nukaldinimo metu pinigo vertė būtų siekusi maždaug vienos dienos darbininko atlyginimą. Denarai buvo standartinė senovės Romos moneta, o jų pavadinimas iki šių dienų išliko kaip žodis, reiškiantis pinigus keliose iš lotynų kalbos kilusiose kalbose – pavyzdžiui itališkas „denaro“ ar ispaniškas „dinero“. J.Rönnby sako, kad Romos imperijos monetos galėjo ilgai išlikti apyvartoje, nes jose esantis sidabras visada išlikdavo vertingu. Be to, jas į Gotska Sandöną galėjo atvežti norvegų prekeiviai, kurie čia galbūt rado prieglobstį nuo audrų jūroje. Tačiau taip pat gali būti, kad jas ten atgabeno išgyvenusieji laivo sudužimą: mokslininkas atkreipia dėmesį, kad aplink salą esantys vandenys yra pavojingi, o apylinkėse yra daug nuskendusių laivų. Kita galimybė – kad monetas į Gotska Sandöną laivu atgabeno ir patys romėnai – nors nėra jokių duomenų apie tokią kelionę į Baltijos jūrą. „Mažai tikėtina, kad tai buvo romėnų laivas, – teigia J.Rönnby. – Tačiau reikia atsižvelgti ir į tai, kad romėnai plaukiojo iki Škotijos ir panašiai, ir kad tuo metu buvo romėnų autorių, rašiusių apie Baltijos regioną“. Baltijos jūros salaRomėniškų monetų rasta ir Gotlando saloje, esančioje maždaug už 40 km į pietus – tačiau šito ko gero buvo galima tikėtis, nes čia buvo įsikūrę keli miestai. Tačiau Gotska Sandöne nebuvo nei miestų, nei kaimų. Gotska Sandön – kas reiškia „Smėlio salą“ – šiandien negyvenama, tačiau XIX a. joje gyveno švyturio prižiūrėtojai. Anksčiau ji garsėjo kaip laivų sudužimo vieta ir piratų buveinė, pasakoja J.Rönnby. Archeologas Danielis Langhammeris, kuris Gotlando apskrityje kuruoja Gotska Sandön kultūros paveldą, sako, kad naujieji radiniai patvirtina XIX a. švyturio prižiūrėtojo teiginius, jog jis saloje rado romėnišką monetą. Tačiau pasak mokslininko, paslaptis, kaip šios monetos čia pateko, gali būti niekada neatskleista. D.Langhammerio teigimu, kadaise nuošalioje saloje taip pat dažnai lankydavosi ruonių medžiotojai (dabar ruonių medžioklė uždrausta, tačiau ruonių čia vis dar yra), o vasaros mėnesiais – žvejai. J.Rönnby ir jo kolegos, tarp kurių yra ir Upsalos universiteto osteologė Sabine Sten, grįš į radimvietę vėliau šiais metais. Jie tikisi galiausiai atkurti atokios salos istoriją. Parengta pagal „Live Science“. | ||||||
Įdomiausi
.png)
243
(0)
.png)
.jpg)
