Europiečiai iš medžiotojų-rinkėjų gavo daugiau genų, nei tikėtasi – ir dėl to turime būti labai dėkingi

Europoje apsigyvenusių akmens amžiaus žemdirbių palikuonys iš vietinių medžiotojų-rinkėjų paveldėjo neįprastai daug imuniteto genų – o tai rodo, kad žemdirbystė nebuvo vienintelė priežastis, dėl kurios ankstyvieji žmonės tapo atsparesni patogenams.

Ilgą laiką manyta, kad senovės žemdirbių imuninė sistema turėjo būti geresnė nei medžiotojų-rinkėjų – dėl to, kad jie gyveno tankiau apgyvendintomis sąlygomis ir turėjo artimesnį kontaktą su gyvūnais, ir dėl to dažniau susidurdavo su patogenais. Kai šios žemdirbių populiacijos plėtėsi, jų imuniteto genai turėjo būti geriausiai prisitaikę perdavimui palikuonims.

Tačiau istorija yra sudėtingesnė. „Šios ankstyvosios žemdirbių grupės atvyko į Europą atnešdamos savo gyvenimo būdą ir technologijas, tačiau Europoje buvo ir medžiotojų-rinkėjų, – sako Pontusas Skoglundas iš Franciso Crikco instituto Londone, – ir šios dvi populiacijos susimaišė“.

Norėdamas sužinoti daugiau, P. Skoglundas su kolegomis išanalizavo 677 senovės žmonių genomus iš visos vakarų Eurazijos – žmonių, kurie gyveno maždaug prieš 12 000–5000 metų.

Komanda suskirstė genomus į tris grupes: ankstyvieji žemdirbiai, atsikėlę į vakarus iš regiono, kur dabar yra Turkija ir Balkanai, Europos medžiotojai-rinkėjai ir vėlesni individai su mišriu paveldėjimu.

„Prabėgus keliems tūkstantmečiams metų, likusių žemdirbių grupių apie 20 proc. protėvių kilmę galima sieti su medžiotojais-rinkėjais“, – sako P.Skoglundas.

Tačiau konkrečioje genomo srityje, vadinamoje pagrindiniu histokompatibilumo kompleksu (angl. major histocompatibility complex, MHC), šis pasiskirstymas buvo artimesnis 50:50. Tai rodo, kad medžiotojų-rinkėjų genai čia buvo palankesni dėl atrankos procesų.

MHC yra daug adaptyvaus imuniteto genų, kuriais organizmas kovoja su konkrečiais patogenais, tačiau kodėl buvo atrinkti medžiotojų ir rinkėjų genai, tiksliai neaišku, sako P.Skoglundas.

Paprasčiausias paaiškinimas – medžiotojai-rinkėjai galėjo būti geriau prisitaikę prie ligų sukėlėjų Vakarų Europoje, todėl jų genai suteikė pranašumą, kai čia įsikūrė ūkininkai.

Tačiau egzistuoja ir alternatyva – dėl genetinės keistenybės, kuri nulemia, kad grupės, kurios paprastai perduoda savo genų mažumą, kaip kad medžiotojai-rinkėjai, gali suteikti daugiau genų toms sritims, kuriose genų diversiškumas yra labai svarbus, kaip pavyzdžiui imuniteto atveju – ir tokiu atveju sėkmingiausi palikuonys bus tie, kuri gali išgyventi įvairias ligas.

MHC vaidina didelį vaidmenį nustatant, ar galime išgyventi tam tikrą infekciją, sako Londono universitetinio koledžo atstovas Markas Thomasas, kuris šiame darbe nedalyvavo.

„Taigi, evoliuciniu požiūriu, logiška, kad mūsų MHC yra labai įvairūs. Tai reiškia, kad galime kovoti su daugiau patogenų“, – sako jis.

Tyrimas skelbiamas žurnale „Current Biology“.

Parengta pagal „New Scientist“.