| Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija |
Armagedono vieta iš tikrųjų egzistuoja: mokslininkai atskleidė, kur ji yra (Video)
|
(
(
Kai kurie ekspertai tvirtina, kad jau prasidėjo šeštasis masinis išnykimas. O kas gali būti geresnis būdas pažymėti mūsų neišvengiamą likimą, nei aplankyti tą vietą, kuri Biblijoje minima kaip Armagedono vieta? Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Senovinis Megido miestas, dabar archeologinė vietovė šiaurės Izraelyje, buvo apgyvendinta maždaug šešis tūkstantmečius, pradedant maždaug 7000 m. pr. Kr. Pasak Naujojo Testamento, ji žinoma kaip vieta, kur įvyko paskutinė gėrio ir blogio kova, rašo „IFLScience“. Apreiškimo knygoje pranašaujama, kad šis lemiamas mūšis įvyks tada, kai „demoniškos dvasios“ iškvies „viso pasaulio karalius į mūšį didžiąją Visagalio Dievo dieną vietoje, kuri hebrajiškai vadinama Harmagedonu“. Nors vėliau vietos pavadinimas buvo pakeistas į Armagedoną, dauguma mokslininkų sutinka, kad jis kilęs iš „Har Megiddo“, reiškiančio „Megido kalnas“. Šis miestas buvo vienas svarbiausių senovės pasaulyje ir buvo prie Via Maris – pagrindinio sausumos kelio, jungiančio Egiptą ir Mesopotamiją. Nuo neolito laikų Megidas dėl savo strateginės padėties turėjo didelę karinę ir komercinę vertę. Dėl šios priežasties jis buvo ne kartą užpultas ir dėl jo buvo kovojama bronzos ir geležies amžiuose, o tai gali paaiškinti, kodėl miestas buvo pasirinktas kaip galutinio konflikto vieta. Mieste vyko įvairūs epiniai mūšiai, įskaitant garsųjį XV amžiuje prieš Kristų vykusį karą tarp Egipto faraono Tutmozio III armijos ir kanaaniečių koalicijos, po kurio Egiptas užėmė didžiulę dalį rytinės Viduržemio jūros dalies. Beveik po tūkstantmečio kitame kare faraonas Nechas II užkariavo Judo karalystę, o per Pirmąjį pasaulinį karą kilęs didelis konfliktas nulėmė Osmanų armijos pralaimėjimą Megidoje 1918 m. Kadangi miestas per šimtmečius buvo nuolat atstatomas, Megidas virto didžiuliu „tel“ arba piliakalniu. Pirmieji Tel Megido kasinėjimai, vykę 1925–1929 m., atskleidė nuostabią civilizacijų seką, kilusią nuo akmens amžiaus pabaigos. Archeologai aptiko didingus rūmus, didžiules šventyklas ir senovinius įtvirtinimus, įskaitant eilę mūrinių vartų, kurie galėjo būti pastatyti karaliaus Saliamono valdymo laikais. Be to, toje vietoje buvo aptiktas slaptas požeminis tunelis, kuriuo į įtvirtintą miestą buvo tiekiamas vanduo iš artimiausio šaltinio, leidžiantis gyventojams išgyventi apgulties metu. Megido kasinėjimų metu padarytus atradimus ir jų atskleistą neįtikėtiną istoriją išgarsina Jameso Michenerio romanas „Šaltinis“. Šiandien Megido nacionalinis parkas, kuriame yra archeologinė vietovė, yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą ir yra populiari turistų lankoma vieta.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
| ||||||||||||||||
Įdomiausi
123
(0)
.png)
.png)
.png)
.png)
