Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija |
Archeologai pirmą kartą sudarė dingusio Rungholto miesto žemėlapį. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Legenda byloja, kad kadaise klestėjusį miestą, dabar esantį prie šiaurinės Vokietijos krantų, per vieną naktį po stiprios audros kaip bausmę už gyventojų nuodėmes prarijo Šiaurės jūra. Pasak tautosakos, šios nuodėmės buvo girtuoklystė, bedievystė ir puikavimasis turtais, rašo „The Times“. Pasakojama, kad pasiturintis gyvenimas vedė prie amoralaus elgesio, o galas šiam elgesiui atėjo per Kalėdas, kai jaunų girtuoklių gauja bandė priversti kunigą suteikti kiaulei paskutinį sakramentą vietos užeigoje. Dvasininkas nuėjo į bažnyčią, meldėsi ir prašė Dievo nubausti jaunuolius. Kitą dieną jis išvyko iš miesto, o netrukus po to praūžė didžiulė audra, kuri nušlavė Rungholtą nuo žemės paviršiaus. Viduramžių legendose jo varpinės garsas buvo girdimas iš Šiaurės jūros gelmių. Nors kai kurie istorikai abejojo, ar šis miestas kada nors egzistavo ne tik kaip mitas, nauji tyrimai atskleidė šios „Šiaurinės Atlantidos“ liekanas Vatų jūroje, rašoma pranešime. Kylio Christiano-Albrechto universiteto archeologai, atlikę geofizinius tyrimus, aplink salą, kuri dabar vadinama Sudfallo sala, aptiko maždaug 1,9 km ilgio viduramžių piliakalnių virtinę. „Gyvenviečių liekanos, slypinčios po dumblynais, pirmiausia lokalizuojamos ir kartografuojamos dideliame plote naudojant įvairius geofizinius metodus, tokius kaip magnetinė gradiometrija, elektromagnetinė indukcija ir seismika“, – pranešime spaudai apie tyrimus pasakoja Kylio universiteto geofizikas Dennisas Wilkenas. Remiantis naujaisiais tyrimais, buvo aptiktas nuskendusio miesto uostas, didelės bažnyčios pamatai ir drenažo sistemos. Pranešime spaudai rašoma, kad potvynių ir atoslūgių tyrinėjimai ir „atskleidė naujų reikšmingų radinių“, ir suteikė nepakartojamų žinių apie Šiaurės Fryzijos gyventojų gyvenimą. Tačiau tyrėjai kovoja su laiku, nes gamtos sąlygos nuolat ardo miesto liekanas. „Viduramžių gyvenviečių liekanos jau smarkiai suirusios, – sako Mainco universiteto Geografijos institute dirbanti Hanna Hadler, – todėl mums skubiai reikia suintensyvinti tyrimus.“ Parengta pagal „Science Alert“. |