Tikra retenybė. Lede aptiko mokslininkus pradžiuginusį 3000 metų senumo ginklą (Foto)

Pasak archeologo Larso Pilø, vadovaujančio projektui Secretsofice.com centrinės Norvegijos Opplando regiono Jotunheimeno kalnuose, tikėtina, kad šiaurės elnių medžiotojai šį ginklą naudojo prieš 3000 metų.

Nors projekto archeologai anksčiau yra radę žmonių įrengtų medžioklės slėptuvių, kuriuose medžiotojai tykodavo šiaurinių elnių, naujai rasta strėlė nebuvo aptikta šalia tokios slėptuvės.

An extremely well preserved arrow from the bronze age (c. 1600 BC) unearthed by the thawing glaciers in Jotunheimen, Norway. The stone tip is still lashed to the wooden shaft with animal sinew and birch tar. pic.twitter.com/ZlCi0Srv6w

— The Historical Lens (@HistoricalLens1) October 3, 2023

„Netoliese nėra jokių medžioklės slėptuvių, tačiau ši strėlė rasta palei viršutinį ledo kraštą, todėl medžiotojai galėjo tiesiog slėptis už viršutinės keteros“, aiškina L. Pilø.

Ledynų tyrinėtojas Espenas Finstadas strėlę aptiko rugsėjo 13 d. Dėl žmogaus sukeltos klimato kaitos Jotunheimeno kalnuose tirpsta sniegas ir ledas, todėl atidengiami prieš šimtus ar tūkstančius metų išlikę artefaktai. Jei archeologai greitai neranda šių žmogaus sukurtų daiktų po jų atsidengimo, artefaktai veikiami gamtos stichijų gali sunykti.

Melting Glacial Ice in Norway Reveals Intact Bronze-Age Arrow.
Now what does that suggest to you?https://t.co/IT5JCmerzV

— David Birch (@Climate_Earth20) September 28, 2023

E. Finstadas rado strėlę vykdydami tikslinį tyrimą, kai kartu su kolegomis „tikrino naujai atidengtas vietas palei ledo kraštą“, pasakoja L. Pilø.

Atlikus analizę paaiškėjo, kad strėlės kotas pagamintas iš beržo ir kad ji tebeturi aerodinaminę „uodegą“ su trimis išlikusiomis plunksnomis. Medžiotojai dažnai naudoja plunksnas, padedančias nukreipti strėlę skrydžio metu – tačiau šios paprastai laikui bėgant suyra.

Strėlės priekyje esantis kvarcitinio strėlės antgalio „beveik nesimato, nes didžiąją dalį jo dengia derva“, teigia L. Pilø.

„Derva buvo naudojama strėlės antgaliui prie koto pritvirtinti ir strėlės priekiui išlyginti, kad geriau įsmigtų. Geležies amžiuje mūsų ledo radimvietėse strėlės su išlikusiais pritvirtintais strėlių antgaliais nėra retas reiškinys, tačiau tokios ankstyvos jos pasitaiko labai retai“, – džiaugiasi mokslininkas.

Jis taip pat pridūrė, kad derva greičiausiai buvo gauta iš beržo.

Nepaisant gerai išsilaikiusio strėlės antgalio ir plunksnų, likusi strėlės dalis atrodo šiek tiek prasčiau. Maždaug 90 cm ilgio strėlė palei kotą lūžusi į tris dalis – „tikriausiai dėl sniego spaudimo“, spėja L. Pilø.

Parengta pagal „Live Science“.