Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija |
Anglijos archeologai atkasė nuostabų istorijos paminklą – eksperimentinę katapultą, kuri buvo skirta bombonešiams paleisti į dangų. Šis radinys atskleidžia mažai žinomą praeities naujovę ir jos poveikį aviacijai. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Katapulta, žinoma kaip Royal Aircraft Corporation (RAE) Mark III katapulta, buvo įrengta Oksfordšyre, pietryčių Anglijoje. Jos tikslas buvo sutaupyti degalų ir sumažinti ilgų kilimo ir tūpimo takų poreikį, o tai tapo itin svarbu karo metu. Ši katapulta pasirodė esąs novatoriškas bandymas išspręsti kai kurias problemas, su kuriomis tuo metu susidūrė lėktuvai, rašo „Live Science“. Pastatyta 1938–1940 m., RAE Mark III katapulta taip ir nebuvo panaudota. Vietoj to, 1941 m. ji buvo užkasta po žemėmis, o virš jos buvo nutiestas įprastas kilimo ir tūpimo takas. Nepaisant riboto naudojimo, šis prototipas suvaidino lemiamą vaidmenį kuriant katapultų sistemas.
Visų pirma, ji padėjo pagrindus 1941 m. modifikuotam prekybiniam laivui, kuris galėjo paleisti orlaivius iš katapultos sumontuotos ant laivo nosies, suteikiant strateginį pranašumą Antrojo pasaulinio karo metu. „Neseniai atkasta katapulta primena mums apie sparčius tarpukario ir Antrojo pasaulinio karo eksperimentus ir naujoves“, – sakoma Londono archeologijos muziejus (MOLA) projekto vadovės Susan Porter pranešime. RAE Mark III katapulta buvo aptikta atliekant kasinėjimus Harwello mokslo ir inovacijų miestelyje, kuris vienija vyriausybės, akademines ir pramonės tyrimų grupes. Kasinėjimai atskleidė vidinę katapultos struktūrą, kurią sudarė masyvi 30 metrų pločio apskrita duobė, kurios viršuje buvo besisukanti platforma. Šis patefonas nukreipdavo orlaivį į vieną iš dviejų betoninių kilimo ir tūpimo takų, kurių kiekvienas yra tik 82 m ilgio. Palyginimui, šiuolaikiniai mažiau nei 90 718 kilogramų sveriantiems orlaiviams skirti kilimo ir tūpimo takai yra mažiausiai 1 829 m ilgio. Norint paleisti lėktuvus, vilkimo kabliu jie pritvirtinami prie požeminio pneumatinio cilindro. Dvylika „Rolls-Royce Kestrel“ aviacinių variklių, esančių po patefonu, suslėgtu oru varo cilindrą. Aukšto slėgio oras stūmė pneumatinį cilindrą kontroliuojamu bėgiu, efektyviai katapultuodamas didelius bombonešius į dangų. Deja, prototipas turėjo trūkumų. Jis netiko bombonešiams, kuriems buvo skirtas, ir niekada neveikė taip, kaip buvo numatyta. Po karo duobėje buvo saugomos radioaktyvios atliekos. Nors radioaktyviosios atliekos buvo saugiai pašalintos, katapulta liko palaidota iki neseniai atliktų kasinėjimų. Kiti radiniai šioje vietoje yra kita netoliese esanti pakilimo juosta su žiburiais, taip pat anksčiau nežinoma patranka, turėjusi apsaugoti pakilimo taką nuo galimų atakų. Norėdami išsamiau ištirti katapultą, mokslininkai panaudojo šimtus nuotraukų ir tūkstančius matavimų, kad sukurtų skaitmeninį 3D sistemos modelį, kurį galima peržiūrėti internete.
Apibendrinant galima pasakyti, kad RAE Mark III katapultos atradimas liudija savo laikmečio novatorišką dvasią. Nors ji niekada neatitiko savo tikslo, ji suvaidino vaidmenį kuriant katapultos technologiją, naudotą Antrojo pasaulinio karo metais.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|