Kraupių kaukolių paslaptis. Kodėl senovės civilizacijos deformavo kūdikių galvas

Mokslininkai mano atradę būdą, kaip senovės kariai iš Tivanako miesto, esančio šiuolaikinėje Bolivijoje, mūšio lauke atpažino savo draugus ir priešus. Šie kariai gali atskirti vienas kitą pagal sąmoningai deformuotas kaukoles, tai vadinama dirbtine kaukolės deformacija (artificial cranial deformation, ACD), praneša „IFLScience“.

Tivanakas buvo galingas miestas Andų pietuose (šiuolaikinė Bolivija, Peru ir Čilė), kuriame gyveno apie 40 000 gyventojų. Jis klestėjo nuo 500 iki 1150 m. ir tuo metu vaidino reikšmingą politinį vaidmenį.

Tivanako gyventojai, kaip ir kitos iki inkų kultūros, praktikavo kaukolės formavimą. Tyrėjai gilinosi į Andų istoriją, norėdami sužinoti daugiau apie šią senovės tradiciją. Jie išsiaiškino, kad ACD kūdikiams dažniausiai buvo atliekama pirmaisiais jų gyvenimo mėnesiais, kol jų kaukolės bruožai tapo nuolatiniai.

Senovės žmonės naudojo skirtingus metodus, kad gautų skirtingas kaukolės formas. Vienas iš būdų buvo naudoti minkštas medines lentas, kurios buvo dedamos ant kūdikių galvų ir tvirtinamos tvarsčiais. Tai lėmė tai, kad galva tapo kaip dėžutė, suplota, su šoniniais iškilimais, o veidas tapo platesnis ir trumpesnis.

Kitas būdas buvo pastatyti kūdikius ant lygaus medinio paviršiaus ir kampu pririšti prie kaktos medžio gabalą. Tai davė panašius rezultatus kaip ir pirmasis metodas. Trečiasis metodas buvo naudojamas juostelėmis ir diržais suspaudžiant kūdikių galvas, sukuriant kūgines kaukoles.

Šios skirtingos kaukolės formos buvo asmens klasės, kastos ir profesijos žymenys. Visų pirma kariai naudojo šias išskirtines kaukolės struktūras, kad atpažintų saviškius mūšio lauke.

Be fizinio žalojimo, ACD gali turėti pažintinių pasekmių. Priekinės smegenų skilties pažeidimas dėl kaukolės deformacijos gali sukelti atminties, dėmesio ir vykdomųjų funkcijų pablogėjimą.

Parietalinės skilties pažeidimas gali turėti įtakos sensorinei interpretacijai, o laikinosios atminties skilties pažeidimai gali sukelti dirglumą, klausos praradimą, atminties ir emocijų supratimo problemas.

Nežinoma, ar Tivanako gyventojai patyrė šiuos pažinimo sutrikimus, tačiau šis tyrimas atskleidžia intriguojančius būdus, kuriais senovės kultūros naudojo ACD perduoti informaciją apie tapatybę ir profesiją. Tai priminimas apie įvairius ir netikėtus būdus, kuriais mūsų protėviai kūrė savo pasaulį.