Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija |
1708 metais nuskendusį ispanų galeoną „San Chosė“ planuojama iškelti iš jūros dugno. Tai ambicingas Kolumbijos valdžios projektas, tačiau paieškos grupės yra pasirengusios konkuruoti dėl lobių, kurių vertė siekia 20 mlrd. USD. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Siekdama susigrąžinti tai, kas vadinama „sudužusių laivų Šventuoju Graliu“, Kolumbijos vyriausybė ruošiasi iškelti lobių laivą, daugiau nei tris šimtmečius gulėjusį vandenyno dugne. Nuskendę turtai, esantys galeone „San Chosė“, dėl nacionalinės misijos netrukus gali atsidurti Karibų jūros paviršiuje. 1698 m. Ispanijai pastatytas 64 pabūklų trijų stiebų galeonas „San Chosė“ pasitiko liūdną likimą 1708 m. per Ispanijos įpėdinystės karą, kai jį paskandino JK Karališkasis laivynas. Dabar, praėjus 315 metų, šios istorinės relikvijos iškėlimas į paviršių tapo nacionaline Kolumbijos misija.
Nuskendusiame laive yra krovinys, skambantis kaip piratų svajonė – iki 200 tonų aukso, sidabro, smaragdų ir kitų vertybių, šiandien vertinamų stulbinančiais 20 mlrd. USD. „San Chosė“ buvo plaukiojanti lobių skrynia, o Kolumbijos vyriausybė trokšta atskleisti jo paslaptis, kol prezidentas Gustavo Petro baigs savo kadenciją 2026 m. Dar 2015 metų gruodį karinio jūrų laivyno narų komanda paskelbė, kad beveik 1 kilometro gylyje aptiko puikios būklės „San Chosė“. Radinyje buvo aukso luitai, kiniška keramika, indai ir net laivų patrankos, pagamintos Sevilijoje 1655 m. Bene įspūdingiausias dalykas buvo tai, kad laivo lobyje buvo maždaug 11 milijonų auksinių monetų.
Prezidentas Petro pradėjo precedento neturinčios gelbėjimo operacijos mechanizmą, kuriuo siekiama iškelti „San Chosė“ iš Karibų jūros gelmių. Jo planas numato viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę šiam ambicingam įsipareigojimui finansuoti ir įgyvendinti. Tačiau lobių ieškojimas neapsieina be komplikacijų. Atsirado įvairių pretendentų, kurių kiekvienas kovoja dėl grobio dalies. Viena amerikiečių investuotojų grupė, iš pradžių žinoma kaip „Glock Morra“, o vėliau kaip „Sea Search Armada“, tvirtina, kad 1979 metais pasirašyta sutartis suteikia teisę į pusę krovinio. Jie teigia radę laivo likučius dar 1981 m., Kolumbijos vyriausybės pareigūnams pateikę koordinates. Vyriausybė tai neigia, teigdama, kad laivas nurodytoje vietoje nerastas.
Ispanija, pirminė laivo ir jo brangaus krovinio savininkė, taip pat metė savo kepurę į ringą, siekdama apginti savo istorines teises. Be to, vietinė Hara Hara indėnų grupė dabartinėje Bolivijoje teigia, kad jie turėtų turėti teisę į lobį, motyvuodama tuo, kad ispanų kolonizatoriai išnaudojo jų protėvius kasant tariamai laive esančius tauriuosius metalus. Vykstant šiai jūrinei dramai, „San Chosė“ likimas tebėra neaiškus, o lobių paieškos ir toliau užvaldo vaizduotę tų, kuriuos suintrigavo po bangomis pasiklydę turtai. Kolumbijos vyriausybės siekis iškelti šį „sudužusių laivų Šventąjį Gralį“ yra įspūdinga kelionė per istoriją, susipynusi su teisinėmis kovomis ir konkuruojančiais ieškiniais, kurie dar labiau supaprastina besiskleidžiančią sagą.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|