Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija

Archeologai atkurs į Luokesų ežero dugną nugrimzdusią 2,5 tūkst. metų senumo gyvenvietę

2010-08-23

(2)

(1)

(385)

Rūšis:	Standartinė publikacija
Aut. teisės:	delfi.lt
Parengė:	Redakcija

Archeologai ruošiasi atkurti 2,5 tūkst. metų senumo gyvenvietę stovėjusią virš Luokesų ežero. Tikimasi, kad po kelerių metų Molėtų krašte iškils istorijos ir archeologijos muziejus po atviru dangumi. Tokie muziejai jau veikia kai kuriose kaimyninėse šalyse.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Archeologai, tyrinėjantys unikalią Luokesų senovės polinę gyvenvietę stovėjusią virš vandens teigia surinkę nemažai archeologinių duomenų leidžiančių pradėti jos atkūrimo darbus.

8 val. kasdien po vandeniu

Daugiau kaip 10 metų trukusius tyrimus ypatingai apsunkina sudėtingos tyrinėjimo sąlygos. „Bronzos amžiaus laikų gyvenvietės būstai buvo įrengti ant į dumblą įkaltų polių ir ant jų įrengtos platformos. Laikui bėgant rąstai supuvo ir kaimo liekanos atsidūrė ežero dugne“, - pasakojo tyrimams vadovaujanti archeologė Elena Pranckėnaitė.

Norėdami ištirti ir aprašyti radinius, mokslininkai privalo kasinėjimus atlikti po vandeniu. Ekspedicijos metu mokslininkai kasdien ežero dugne praleidžia daugiau nei aštuonias valandas. Paimtus mėginius perduoda į Lietuvos ir užsienio šalių mokslines laboratorijas, archeologinius radinius - konservavimui. Jose modernių technologijų pagalba nustatomas radinių amžius ir kiti svarbūs duomenys. Šiuo metu žinoma, kad gyvenvietėje žmonės gyveno maždaug nuo 800 iki 400 metų pr. Kr.

Vanduo saugojo ir maitino

Iki šiol nėra tiksliai žinoma, kodėl žmonės kūrėsi virš vandens. Spėjama, kad gyvenvietė, esanti virš ežero, galėjo apsaugoti gyventojus, jų turtą nuo netaikių kaimynų bei laukinių gyvūnų. Be to gyvenant virš vandens, mūsų protėviai turėjo geras sąlygas gaudyti žuvį, medžioti vandens gyvūnus bei paukščius.

Tyrinėdami gyvenvietes ežero dugne mokslininkai aptiko 2,5 tūkst. metų senumo medinių šaukštų, tošinių kibirėlių, virvių bei tinklų fragmentų, irklų, plūdžių. Dėl konservuojamųjų dumblo savybių visi šie daiktai yra puikiai išsilaikę.

Turistams siūlys išbandyti praeitį

Manoma, kad iš šių archeologinių fragmentų atkurtas muziejus, turėtų pritraukti lankytojus ne tik iš kaimyninių, bet ir iš tolimesnių šalių. Planuojama, kad jame vyks edukaciniai projektai moksleiviams – paskaitos apie Lietuvos archeologiją. Kiekvienas norintis galės pabandyti nulipdyti puodą arba pabandyti nukirsti medį su akmeniniu kirvuku, lygiai taip pat kaip darė protėviai prieš tūkstančius metų.

Suaugusieji taip pat nebus nuskriausti. Archeologai narams mėgėjams planuoja įrengti muziejų po vandeniu. Tikimasi, kad atidengtos ir permatomu plastiku uždengtos senovės gyvenvietės liekanos sudomins ne vieną povandenininką. „Tokio tipo muziejuose galima būtų įrengti ir asketiškus viešbučius, kuriuose lankytojai gali ne tik pernakvoti nameliuose po kailių antklodėmis, bet ir patys pasigaminti valgį iš žuvies, riešutų ar kitų senovėje naudotų maisto produktų“, - teigė E. Pranckėnaitė. Planuojama gyvenvietę atstatyti per keletą metų. Tikimasi, kad užsienyje populiarus istorijos atviro tipo muziejus atras savo vietą ir Molėtų krašte ir papildys jau esančius kultūrinius ir gamtinius lankytinus objektus – Molėtų Etnokosmologijos muziejų, observatoriją ir Aukštaitijos nacionalinį parką.