Naujas tyrimas ankstina šiuolaikinių žmonių įsikūrimo Kinijoje datą

Komanda, kuriai vadovavo Francesco d'Errico iš Bordo universiteto Prancūzijoje, iš naujo ištyrė archeologinę vietovę Shiyu šiaurės Kinijoje. Pirmą kartą ji buvo atkasta 1963 m. per Kinijos kultūrinės revoliucijos neramumus.

„Tai nebuvo pats tinkamiausias momentas tirti tokią svarbią radimvietę“, – sako d'Errico.

Shiyu – tai atvira radimvietė upės vagoje. Joje yra 30 m gylio smėlio ir kitų nuosėdų sankaupa, kurią pirmieji kasinėtojai suskirstė į keturis horizontalius sluoksnius, iš kurių antrame nuo apačios buvo rasta žmonių gyvenamosios vietos įrodymų.

Kasinėtojai rado daugiau kaip 15 000 akmeninių dirbinių ir tūkstančius gyvūnų kaulų. Taip pat buvo rastas vienas hominino kaukolės fragmentas, kurį antropologas Vuo Ru-Kangas identifikavo kaip šiuolaikinio žmogaus (Homo sapiens).

Kai kurie artefaktai vėliau buvo perkelti į Stuburinių paleontologijos ir paleoantropologijos institutą Pekine. Tačiau tie, kurie buvo palikti vietos įstaigose, įskaitant hominino kaulą, buvo prarasti. „Turime gal 10 proc. [surastų] akmeninių įrankių“, – sako F. d'Errico.

Jis su kolegomis iš naujo atkasė Shiyu, kad nustatytų radimvietės amžių. Naudodami optiškai stimuliuojamos liuminescencijos metodą, jie nustatė 15 nuosėdų mėginių datas ir 10 gyvūnų kaulų bei dantų datas – pagal anglies dvideginį. Homininų sluoksnis yra maždaug 44 600 metų senumo.

F. d'Errico įsitikinęs, kad kaukolė buvo teisingai identifikuota – nes kasinėtojai buvo „išmanantys“.

Naujasis tyrimas leidžia daryti prielaidą, kad šiuolaikiniai žmonės Šiaurės Kiniją pasiekė maždaug prieš 45 000 metų. Tai mūsų rūšies atvykimą į Kiniją paankstina maždaug 5000 metų. F. d'Errico teigia, kad kita seniausia H. sapiens radimvietė Kinijoje yra Tianyuano urvas, kurio amžius siekia 40 000 metų.

Kai kurie tyrėjai teigia, kad mūsų rūšis atsirado anksčiau, galbūt net prieš 260 000 metų. Tačiau F. d'Errico atkreipia dėmesį, kad mokslininkai kritiškai įvertino daugelį įrodymų, patvirtinančių tokį ankstyvą žmonių buvimą regione.

Gali būti, kad žmonėms iš Afrikos patekus į Aziją, jie išplito keliais keliais. Jie ne tik tyrinėjo tropinius pietinius Azijos regionus, bet ir keliavo toliau į šiaurę. Šiame regione yra šiuolaikinių žmonių buvimo požymių, įskaitant Obi-Rachmato grotą Uzbekistane prieš 48 800 metų. Gali būti, kad šiuo šiauriniu keliu mūsų rūšis pasiekė Shiyu ir Kiniją.

Šiuolaikiniai žmonės, pasiekę naujas teritorijas, susidūrė su ten jau gyvenusiais homininais – pavyzdžiui, neandertaliečiais ir toliau į rytus gyvenusiais denisoviečiais. Genetiniai įrodymai parodė, kad mes su jais kryžminomės. Taip pat galėjo vykti kultūriniai mainai: tarp Shiyu radinių yra tokių, kurie labiau primena senovinių žmonių (neandertaliečių, denisoviečių) įrankius.

Taip pat yra įrodymų apie tolimus mainus. Shiyu komanda nustatė keturis obsidiano – vulkaninio stiklo – gabalus. Juos pavyko susieti su vietomis, esančiomis už 800 ir 1000 km į šiaurės rytus nuo Shiyu. F. d'Errico sako, kad mažai tikėtina, jog gyventojai patys įveikdavo tokius atstumus. Kai kurie Shiyu dirbiniai panašūs į Korėjoje – esančioje toli į rytus – rastus dirbinius.

Tyrimas skelbiamas žurnale „Nature Ecology & Evolution“.

Parengta pagal „New Scientist“.