Akmens amžiaus meniu - ne tik akmenys

„Keptas maistas yra lengviau virškinamas, o kepto krakmolo skonis pagerėja, - teigia Anna Revedin, Italijos Priešistorės instituto specialistė ir tyrimo vadovė. - Miltai turėjo padidinti ir [ankstyvųjų žmonių] mobilumą, užtikrindami energijos atsargas keliaujant". Su kolegomis A. Revedin analizavo grūstuvo formos akmenis, iškastus Italijoje, Rusijoje ir Čekijoje. Kadangi šiuose regionuose gyveno tiek šiuolaikiniai žmonės, tiek neandertaliečiai, mokslininkai mano, kad abi grupės turėjo maisto gaminimo žinių. Grūstuvėliuose rasta liekanų nuo laukinių krakmolingų augalų: švendrų ir paparčių lapų, salotų šaknų, rasakilų, įvairių valgomų žolių ir sėklų. Iš švendrų pagaminti miltai, skoniu primenantys kukurūzus, atrodo buvę itin populiarūs.

„Mūsų eksperimentai rodo, kad šiuos miltus galima maišyti su vandeniu ir kepti ant karštų akmenų. Galbūt jie buvo maišomi ir į sriubą", - sako mokslininkė.

Beveik visose švendrų ir paparčių rūšyse, kurių pėdsakų rado specialistai, buvo gausu krakmolo, iš kurio organizmas gauna daug angliavandenių ir energijos. Šių augalų šiuolaikiniuose meniu nėra, nes jie auga ilgai ir nėra tokie produktyvūs kaip, pavyzdžiui, kviečiai.

Harvardo universiteto archeologas Oferis Bar-Yosefas tikisi, kad nuo šiol jo kolegos kreips daugiau dėmesio į nuosėdas ant akmens amžiaus grūstuvų.

„[Atradimas] padės susidaryti aiškesnį Paleolito žmonių mitybos vaizdą, - sako mokslininkas. - Galbūt jis turės įtakos ir šiuolaikiniams mitybos ekspertams, kurie rekomenduoja valgyti mėsą ir taip pailginti gyvenimą".

Ši frazė tikriausiai buvo skirta paleolito mėsiškos mitybos gerbėjams, kadangi paneigia ankstesnes studijas, tvirtinusias, jog akmens amžiaus žmonės valgė tik mėsą. Senųjų medžiotojų galimo raciono pagrindu sudaryta dieta dar vadinama "urvinio žmogaus dieta" - šis mitybos režimas nepripažįsta angliavandenių kupino maisto, pavyzdžiui, duonos ar dribsnių. Šiuolaikiniai tokios dietos gerbėjai paprastai minta tik liesa mėsa, daržovėmis ir vaisiais. Pirmą kartą ši dieta buvo išpopuliarinta gastroenterologo Walterio L. Voegtlino, kurio 1975 m. knygoje buvo giriami medžiotojų – rinkėjų dietos privalumai.