Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija |
Portugalų kilmės istorikas Manuelis Rosa (Duke‘o universitetas, JAV) neseniai išleistoje knygoje „Kolumbas: nepapasakota istorija” („Colon. La Historia Nunca Contada“) iškėlė versiją, kad Kristupas Kolumbas buvo Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos vaikaitis. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Istorikai jau seniai nesutaria dėl Amerikos atradėju vadinamo K. Kolumbo kilmės. Šimtmečius buvo eskaluojamos kalbos, esą atradėjas buvo graikas, ispanas, prancūzas, portugalas ar net žydas. Pastaruoju metu buvo paplitusi nuomonė, kad K. Kolumbas buvo audėjo iš Italijos miesto Genujos sūnus, nors dar 2009-aisiais buvo pasirodžiusi versija, neva keliautojas turi škotiškų šaknų. Tačiau tik ką pasaulį apskriejo nauja teorija, kuri turėtų būti nepaprastai įdomi lietuviams. Joje dėstoma, kad Naująjį pasaulį 1492 m. atradęs keliautojas, kuris mirė 1506 m., iš tikrųjų turėjo karališkojo kraujo. Portugalų kilmės istorikas M. Rosa yra įsitikinęs, kad K. Kolumbas buvo Lenkijos ir Vengrijos karaliaus Vladislovo III sūnus. Kaip žinia, Vladislovas III buvo Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos sūnus. Išeitų, jog K. Kolumbas yra tikras LDK didžiojo kunigaikščio Jogailos anūkas? Iki šiol dauguma istorikų laikėsi nuomonės, kad 1444 m. Vladislovas III žuvo mūšyje su osmanais ties Varna (Bulgarija). Tačiau neseniai išleistoje knygoje „Kolumbas: nepapasakota istorija” („Colon. La Historia Nunca Contada“) M. Rosa dar prielaidą, kad Vladislovas III minėtame mūšyje liko gyvas ir pabėgo gyventi į Portugalijai priklausantį Madeiros salyną. Čia jis neva pasivadino Henriku Vokiečiu, vedė portugalų didikę ir susilaukė sūnaus Kristupo, kuris vėliau tapo Amerikos atradėju. JAV Duke`o universiteto istoriko M. Rosos įsitikinimu, K. Kolumbo genealoginės šaknys buvo sąmoningai slepiamos siekiant neatskleisti Vladislovo III tapatybės. „Teismai Europoje žinojo, kas jis buvo, ir saugojo jo paslaptį dėl savų priežasčių, – pažymi M. Rosa. – Visas mūsų supratimas apie Kristupą Kolumbą pusę tūkstantmečio buvo pagrįstas netikra informacija.“ Aukšta K. Kolumbo kilmė padėtų paaiškinti faktą, kaip jis sugebėjo vesti kilmingą portugalę. „Santuokai pritarė Portugalijos monarchas, – pastebi M. Rosa. – Taip niekada nebūtų nutikę, jei tikėtume faktu, kad K. Kolumbas buvo nekilmingas. Jo geografijos, astronomijos, algebros, kartografijos žinios byloja apie eiliniam to meto piliečiui neprieinamą išsilavinimą.“ Istorikas nepritaria teiginiams, kad K. Kolumbas išsimokslino savarankiškai. Ir Ispanijos karalių K. Kolumbas, ko gero, įtikino finansuoti jo kelionę per Atlanto vandenyną irgi tik todėl, kad pats buvo karališkos kilmės. Istorikas M. Rosa teigia įrodęs, kad 1498 m. rašytas testamentas, kuriame K. Kolumbas deklaruoja gimęs Genujoje, buvo suklastotas po K. Kolumbo mirties praėjus 80 metų. Akademikas savąją teoriją grindžia ir prielaida, kad K. Kolumbo herbas yra panašus į Vladislovo III herbą. Be to, Amerikos atradėjo veido bruožai ir gymiai buvo panašūs į lenkų: K. Kolumbas buvo rusvų plaukų, šviesios odos, mėlynų akių. M. Rosa rengiasi žengti tolesnį žingsnį ir palyginti lenkų karalių DNR su Sevilijos katedroje palaidoto K. Kolumbo sūnaus DNR. „Aš jau kreipiausi į Krokuvos katedrą leidimo ištirti Jogailos (LDK didysis kunigaikštis Lenkijoje vadinamas Vladislovu II), kuris gali būti K. Kolumbo senelis, palaikus. Tai įrodytų, kad naujoji K. Kolumbo genealoginė teorija yra teisinga“ – tolimesnių planų neslepia M. Rosa. |