Beethoveno plaukų sruogą ištyrę mokslininkai pateikė išvadą dėl jo apsinuodijimo ir mirties: chemikalų koncentracija buvo itin didelė

Tačiau mokslininkai vis dar nėra tikri dėl kitų jo sveikatos sutrikimų – virškinimo trakto problemų ir progresuojančio kurtumo.

Naujo tyrimo metu buvo išanalizuotos dvi plaukų sruogos, priklausiusios L. van Beethovenui. Išvadose mokslininkai teigia, kad jis buvo apsinuodijęs švinu, tačiau ne taip smarkiai, kad nuo jo mirtų.

Šį tyrimą atliko Harvardo medicinos mokyklos patologas Naderis Rifai su kolegomis. Laboratorijoje buvo ištirtos dvi plaukų sruogos, priklausiusios L. van Beethovenui, o jų autentiškumas buvo patvirtintas 2023 m. atlikus genetinę analizę.

Šios sruogos žinomos kaip „Bermanno ir Halm-Thayerio“ sruogos.

Beje, Halm-Thayerio sruoga yra viena iš dviejų sruogų, kurias L. van Beethovenas perdavė pats. Šį faktą patvirtino istorikai – kompozitorius įteikė savo plaukų sruogą pianistui Antonui Halmui 1826 m. balandį.

Naudodamas kliniškai patvirtintus masių spektrometrijos metodus, N. Rifai su kolegomis išmatavo švino, arseno ir gyvsidabrio kiekį minėtosiose plaukų sruogose, kurios prieš tyrimą buvo specialiai apdorotos.

„Bermanno“ sruogos švino koncentracija buvo 64 didesnė už sveikam žmogui būdingo kiekio viršutinę ribą, „Halm-Thayerio“ sruogos koncentracija – 95 kartus didesnė. Arseno ir gyvsidabrio koncentracijos taip pat buvo aukštos.

Remdamiesi gautais duomenimis, mokslininkai paskaičiavo, kad L. van Beethoveno kraujyje švino koncentracija galėjo siekti 69–71 mikrogramus decilitre (µg/dL).

„Tokia švino koncentracija paprastai siejama su virškinimo trakto ir inkstų negalavimais bei suprastėjusia klausa, tačiau nėra pakankamai didelė, kad būtų vienintelė mirties priežastis“, – žurnalui „Clinical Chemistry“, kurį cituoja „Science Alert“, teigė N. Rifai.

Kompozitoriaus apsinuodijimą švinu galima lengvai paaiškinti tuo metu gyvavusia tradicija gerti iš švininių puodelių ir jo gyvenimo laikotarpiu taikytų gydymo metodų, kurių metu buvo naudojamas švinas.

„Nors nustatytos švino koncentracijos yra per mažos, kad būtų sukėlusios jo mirtį, visgi švinas galėjo prisidėti prie žinomų negalavimų, kurie kamavo kompozitorių didžiąją jo gyvenimo dalį“, – reziumavo mokslininkai.

Kalbant apie L. van Beethoveno kurtumą, tai galėjo galėjo sukelti ir kitos priežastys.

2023 m. atlikta genetinė analizė parodė, kad L. van Beethovenas pasižymėjo keletu genetinių žymeklių, siejamų su vilklige – reta liga, kartais galinčia pasibaigti apkurtimu.

Studijos rezultatai paskelbti žurnale „Clinical Chemistry“.