Baltų gentys ir jų istorija
.
(0)
2024-05-21
4
Naujame tyrime teigiama, kad maždaug prieš 1000 metų pagonys, gyvenę prie Baltijos jūros, atsiveždavo žirgus iš savo naujųjų krikščioniškų šiaurinių kaimynų – ir juos viešai aukojo.
(6)
2021-11-20
97
Jie laikomi paslaptingiausia iš visų tautų, gyvenusių dabartinės Lenkijos teritorijoje, rašo Lenkijos portalas „The First News“ (TFN). Portalo teigimu, dar žinomi kaip „baltų spartiečiai“, šios genties žmonės nebijojo mirties ir drąsiai stodavo į mūšį iki paskutinio vyro – net jei priešų būdavo dešimt kartų daugiau.
(0)
2020-09-15
9
Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto geologai – magistras Liudas Daumantas, asistentas Lauras Balakauskas ir profesorius Andrej Spiridonov - mokslininkų bendruomenei žurnale „Quaternary International“ pristatė itin inovatyvų tyrimą, nagrinėjantį žmonių gyvenvietes Lietuvos priešistorėje.
(0)
2020-01-15
10
Tarp šimtų rytinėje Lenkijoje esančiame Suvalkų regione rastų artefaktų, priklausiusių seniai gyvenusiems lietuvių protėviams, pasižymėjusiems kariavimo kultūra, archeologai aptiko retų kardų, iečių ir peilių.
(0)
2017-02-28
9
Auksaspalvis gintaras buvo vertinamas dar akmens amžiuje. Yra ženklų, kad juo buvo mėginama prekiauti. Apie jį Homeras kalba „Odisėjoje“: karaliaus rūmai buvo išpuošti variu, auksu, gintaru, dramblio kaulu ir sidabru. Archeologė Marija Gimbutienė mini Penelopę, nešiojusią gintaro ir aukso vėrinius. Gintaras minimas ir Biblijoje. O štai prekybiniai keliai tarp Romos imperijos ir vadinamojo „barbariškumo“ žemių, teritorijoje į šiaurę nuo Dunojaus, nusidriekė I a. po Kristaus ir gavo mistiškai skambančio Gintaro kelio vardą.
(3)
2016-08-09
38
Apie 2,5 km į šiaurės vakarus nuo Naisių (Šiaulių raj.), kairiajame Kulpės krante, plytintis dirbamas laukas – vienas iš daugelio apylinkėse. Iš pirmo žvilgsnio niekuo neišsiskiriančia vieta pastaraisiais metais susidomėjo archeologai. Jų tyrimai atskleidė, kad kelių hektarų plote, kur auginamos Lino Šateikos ūkio daržovės, prieš daugiau nei tūkstantį metų buvo žiemgalių gyvenvietė!
(6)
2016-04-18
76
Ilgą laiką buvo manoma, kad seniausi žmonės Lietuvos teritorijoje pasirodė maždaug prieš 14 tūkstančių metų, kai atšilo ir ištirpo ledynai. Tačiau netikėtas radinys apvertė šią teoriją aukštyn kojomis.
(1)
2016-02-29
23
Apie Vokietijos baltistiką, lietuviškas pavardes Vokietijoje, Mažosios Lietuvos kultūros tyrimus pasakojo Vokietijoje esančios Baltų studijų draugijos pirmininkė, Humboldtų universiteto daktarė Christiane Schiller.
(0)
2014-05-21
6
Naujausias Lietuvos kino padangėje daugiau nei dvejus metus kurtas meninės dokumentikos filmas apie lietuvių etnokultūrą „Semme“ (prūsiškai „žemė”) – atkeliauja į Panevėžį. Filmo premjerą gegužės 22 d. 17:30 val. kino centre „Garsas“ pristatys režisierius Ernestas Samsonas ir kūrybinė grupė. Žiūrovai galės užduoti klausimus, vyks diskusija. Žiūrovams su gėlėmis įėjimas į kino renginį – nemokamas.
(10)
2012-10-24
13
Lietuva ne kartą yra sulaukusi kritikos dėl nepakankamų išlaidų gynybai. Taikos laikotarpiu daug reikšmingesni socialinės gerovės klausimai, o karyba, kuri iš tikrųjų yra gyvybės ir stabilumo garantas, lieka podukros vietoje. Tačiau, istorikų teigimu, lietuviai visada buvo labai karingi, ir tai jiems padėjo XIII a. sukurti valstybę. Daug militaristinių archeologinių radinių, rastų Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje, liudija mūsų protėvių karinį v...
(15)
2011-06-21
6
Baltai sukūrė seniausią Europos valstybę, teigia lietuvių kilmės žurnalistė iš Venesuelos, praeities tyrinėtoja Jūratė Statkutė de Rosales, pristatanti Lietuvoje savo knygą „Europos šaknys ir mes, lietuviai“.
(3)
2011-04-19
1
Lietuva jau prieš kelis šimtmečius turėjo dangaus stebėjimo specialistų. Senovės baltų gentys buvo susikūrusios savo religinę sistemą. Mokslininkai rado mūsų protėvių naudojamą runų kalendorių, kuriam sudaryti reikėjo nemenkų astronomijos žinių.
(6)
2011-04-05
0
Tyrimai po vandeniu gali trukti ilgus metus. Čia komplikuotas matomumas ir apskritai dirbti sunkiau. Bet povandeninis pasaulis archeologams gali atskleisti įdomesnių Lietuvos istorijos faktų nei kasinėjimai žemėje. Ežerų dumblas ar šaltas, sūrus Baltijos jūros vanduo keliems tūkstančiams metų užkonservavo net organinių medžiagų liekanas.
(15)
2011-04-04
1
Lietuviai nuo seno save vadina kuklia, drovia ir kompleksuota tauta, kuri nemoka nė dorai pasilinksminti, o tik verkia ir dūsauja. Esą neginčijamas šių argumentų įrodymas – mūsų lyriškoji tautosaka. Etnologė dr. Daiva Šeškauskaitė sklaido šiuos mitus ir atskleidžia tikrąjį protėvių gyvenimą, kuris atsiveria per tautosakoje užkoduotus simbolius.
(30)
2010-11-28
14
Nors lietuvių kalba rašytiniuose šaltiniuose imta fiksuoti vėlai (rašytiniuose šaltiniuose minima nuo XVI amžiaus), tačiau ji išlaikė daugybę archajiškų žodžių ir gramatinių formų, būdingų senesnę rašto tradiciją turinčioms indoeuropiečių kalboms (hetitų, senosios indų, senovės graikų) ir kilusioms iš vienos prokalbės. Štai todėl lietuvių kalba turi didelę reikšmę kalbotyros mokslui, ją aktyviai tiria baltistai, indoeuropeistai, slavistai, finougristai ir bendrosios kalbotyros specialistai.
