„Gyvenimas buvo kupinas fantastinių, kartais žiaurių stebuklų.“ Iššifravo, kokia buvo Jėzaus vaikystė

Papiruso – į popierių panašios medžiagos, kuri senovėje buvo naudojama kaip rašymo paviršius – fragmentas buvo saugomas Hamburgo (Vokietija) Carlo von Ossietzky'o valstybinėje universitetinėje bibliotekoje, tačiau dešimtmečius jis iš esmės nesulaukė dėmesio dėl „netvarkingos“ rašysenos, kuri vertė suabejoti turinio reikšme.

Dabar du mokslininkai nustatė, kad ant fragmento užrašytas senovės graikų kalbos tekstas yra iš Tomo vaikystės evangelijos (IGT) ir yra seniausia žinoma jos versija, teigiama žurnale „Zeitschrift für Papyrologie und Epigraphik“ paskelbtame tyrime.

IGT yra vienas iš ankstyvosios krikščionybės apokrifų. Šių ankstyvųjų krikščionių raštų pagrindinės religinės konfesijos paprastai nelaiko Biblijos kanono dalimi.

Manoma, kad tai buvo pirmas krikščionių bandymas aprašyti pirmuosius dvylika Jėzaus vaikystės metų, užpildant kitose evangelijose paliktą spragą.

Šiuose raštuose pateikiama detalių apie ankstyvąjį Jėzaus gyvenimą, kupiną fantastinių, kartais žiaurių stebuklų. Nepaisant to, kad šie pasakojimai nebuvo įtraukti į Bibliją, jie buvo populiarūs ir plačiai paplitę antikoje ir vėlesniais viduramžiais.

Iki šio naujausio tyrimo XI a. kodeksas buvo seniausia žinoma graikiška IGT versija, kuri, kaip manoma, originaliai buvo parašyta II amžiuje.

Tačiau tyrimo autoriams – Lajosui Berkesui iš Berlyno Humboldto universiteto Krikščionybės ir antikos instituto ir Gabrieliui Nocchi Macedo iš Belgijos Lježo universiteto – pavyko Hamburgo bibliotekos papiruso fragmentą datuoti IV-V amžiumi.

„Fragmentas yra nepaprastai įdomus. Viena vertus, dėl to, kad mums pavyko jį datuoti IV-V a., todėl tai yra ankstyviausia žinoma kopija. Kita vertus, dėl to, kad galėjome įgauti naujų žinių apie teksto kopiją“, – pranešime spaudai teigė L. Berkesas.

Tyrimo išvados patvirtina nuomonę, kad IGT iš pradžių buvo parašytas graikų kalba, teigia tyrėjai.

Autoriai ne tik datavo papiruso fragmentą, bet ir iššifravo ant jo užrašytą tekstą. Šis tekstas išdėstytas 13 eilučių, o kiekvienoje eilutėje yra maždaug 10 graikiškų raidžių.

Į papiruso turinį ilgą laiką nebuvo kreipiamas dėmesys, nes jis nebuvo laikomas turinčiu didelę istorinę vertę.

„Buvo manoma, kad tai kasdienio dokumento, pavyzdžiui, privataus laiško ar pirkinių sąrašo, dalis, nes rašysena atrodo labai gremėzdiška, – sakė L. Berkesas. – Pirmiausia tekste pastebėjome žodį Jėzus. Tada, palyginę jį su daugybe kitų suskaitmenintų papirusų, iššifravome raidę po raidės ir greitai supratome, kad tai negali būti kasdienis dokumentas.“

Teksto analizė leido mokslininkams padaryti išvadą, kad tai yra IGT kopija.

„Iš palyginimo su jau žinomais šios Evangelijos rankraščiais žinome, kad mūsų tekstas yra seniausias. Jis atitinka originalųjį tekstą, kuris, remiantis dabartiniais tyrimų duomenimis, buvo parašytas II a. po Kristaus“, – sakė L. Berkesas.

Tyrėjai daro prielaidą, kad šis konkretus teksto variantas galėjo būti parengtas mokykloje ar vienuolyne kaip rašymo pratybų dalis, nes tai, be kita ko, liudija nerišli rašysena ir netaisyklingos linijos, rašo „Newsweek“.