Žuvo ne visi. Kaip Pompėjos gyventojai išsigelbėjo nuo Vezuvijaus išsiveržimo

Vezuvijaus išsiveržimo vietos kasinėjimai prasidėjo 1740 m. ir nuo to laiko mokslininkai daug sužinojo apie šią katastrofą ir jos aukas.

Anksčiau buvo manoma, kad išsiveržimas nepaliko žmonėms jokių galimybių išgyventi. Tačiau, remiantis naujų tyrimų rezultatais, kai kuriems žmonėms vis dėlto pavyko išgyventi.

Neseniai mokslininkai ištyrė senovinius dokumentus ir rado įrodymų, kad išgyvenusieji apsigyveno netoliese esančiuose miestuose ir netgi padarė didelę pažangą savo naujuose namuose.

Vezuvijaus ugnikalnio išsiveržimo padariniai

Vezuvijaus ugnikalnio sunaikinti Pompėjos ir Herkulanėjaus miestai buvo labai išsivysčiusios vietovės, esančios Italijos pakrantėje.

Manoma, kad Pompėjoje gyveno apie 30 000 žmonių, mieste klestėjo pramonė.

Herkulanėjuje gyveno apie 5 000 gyventojų, čia gyveno daug žvejų. Dėl žvejybos plėtros ir marmuro dirbtuvių buvimo Herkulanumo miestas teikė turtus senovės Romos turtuolių dvarams.

Literatūroje ir kine Vezuvijaus išsiveržimas vaizduojamas kaip apokaliptinis įvykis.

Katastrofa rodoma taip, tarsi nebūtų išgyvenusiųjų. Iš tiesų aukų buvo daug – kai kurie žmonės tiesiog virto pelenais. Tačiau yra daug įrodymų, kad kai kuriems nukentėjusių miestų gyventojams vis dėlto pavyko išgyventi. Pavyzdžiui, iš kai kurių arklidžių dingo vežimai ir arkliai, o iš seifų dingo juvelyriniai dirbiniai.

Be to, išsiveržimas truko 18 valandų, todėl kai kurie žmonės turėjo galimybę išsigelbėti.

Kaip rašo „Live Science“, mokslininkai senovės Romos dokumentuose bandė rasti informacijos apie išlikusius gyvus Pompėjos ir Herkulanėjaus gyventojus.

Jie ieškojo duomenų apie žmones, kurių vardai buvo būdingi tik šiems miestams: tarp jų buvo Numerijus, Aulas ir pan.

Keista, bet paieškos davė vaisių – sprendžiant iš dokumentų, po Vezuvijaus išsiveržimo netoliese esančiuose miestuose tikrai apsigyveno žmonės neįprastais vardais.

Iš viso mokslininkams pavyko rasti informacijos apie 200 išgyvenusiųjų, jie apsigyveno 12 skirtingų Romos imperijos miestų.

Kai kurie išgyvenusieji galėjo praturtėti persikėlę į naujas vietas. Pavyzdžiui, Kaltilijaus šeima atsidūrė Ostijos mieste į šiaurę nuo Pompėjos.

Jie pastatė Serapio, gausos dievo, šventyklą ir vėliau tapo giminaičiais kitos pabėgėlių šeimos – Munatsius. Kartu jie sukūrė dar turtingesnę ir klestinčią šeimą.

Tačiau kai kuriems išgyvenusiems žmonėms pasisekė mažiau. Pavyzdžiui, mergina Fabija Sekundina buvo turtingo vyno pirklio duktė savo gimtinėje. Išsigelbėjusi ji taip pat atsidūrė Pozzuolyje ir ištekėjo už gladiatoriaus. Jos vyras mirė būdamas 25 metų, palikdamas žmoną labai prastoje finansinėje padėtyje.

Tokių istorijų yra dešimtys, tačiau apskritai nė vienas iš išgyvenusiųjų nebuvo atstumtasis – kituose miestuose jie buvo priimti su pagarba ir užuojauta.

Remiantis dokumentais, Romos imperatoriai skyrė daug pinigų nukentėjusiems miestams atstatyti ir aprūpino pabėgėlius būstu. Kai kurie išgyvenusieji, net jei buvo neturtingi, į savo šeimas priėmė našlaičius vaikus.

Apskritai faktas, kad kai kuriems Pompėjos ir Herkulanėjaus gyventojams pavyko išgyventi, skamba logiškai. Juk kai kurie iš jų galėjo būti toli nuo namų ar net laivuose. Be to, jie galėjo būti šiek tiek toliau nuo nelaimės vietos, nes keliavo arkliais ir vežimais.

Mokslininkai kruopščiai tyrinėja sugriautus miestus, o šiandien Pompėja yra didžiulis muziejus po atviru dangumi. Jį aplanko tūkstančiai žmonių ir net pasiima suvenyrų.