„Įvairios pabaisos ir fantastinės būtybės.“ Kas tas paslaptingasis „Imago Mundi“?

Dažnai sakoma, kad „Imago Mundi“, dar vadinamas „Babilono pasaulio žemėlapiu“, yra seniausias kada nors rastas pasaulio žemėlapis. Jis suteikia unikalią galimybę pažvelgti į tai, kaip senovės babiloniečiai matė save ir juos supantį pasaulį, rašo „IFLScience“.

Tikėtina, kad jis buvo sukurtas prieš 2600–2900 metų – tuo metu, kai Naujoji Babilono karalystė pirmavo pasaulyje architektūros, kultūros, matematikos ir ankstyvojo mokslo srityse.

Žemėlapio atradimas XIX a. yra beveik toks pat paslaptingas kaip ir pats objektas. Kaip rašoma enciklopedijoje „Encyclopedia Britannica“, artefaktą atrado Hormuzdas Rassamas – garsus archeologas, atkasęs keletą geriausių kada nors rastų asirų ir babiloniečių istorinių radinių, įskaitant lenteles su Gilgamešo epu – seniausiu pasaulyje literatūros kūriniu.

Babilonijos pasaulio žemėlapis buvo rastas dėžėje, siejamoje su 1881 m. H. Rassamo kasinėjimais senovės Šumero mieste Sipare, dabartiniame Irake, maždaug už 40 km į pietvakarius nuo dabartinio Bagdado. Šiuo metu žemėlapis yra saugomas Britų muziejuje Londone.

Įtrūkusios žemėlapio lentelės matmenys yra 12,2 x 8,2 cm. Joje šalia teksto fragmentų, užrašytų dantiraščiu, pavaizduotas apskritas žemėlapis. Dėl įtrūkimo artefakte trūksta tam tikros informacijos, nors per dešimtmečius trukusius tyrimus mokslininkams pavyko sudėlioti didžiąją dalį jo turinio.

Žemėlapyje pavaizduota Mesopotamija – istorinis Artimųjų Rytų regionas, dažnai vadinamas „civilizacijos lopšiu“, nes senovės istorijoje čia gyveno kelios žymios civilizacijos ir kultūros, įskaitant babiloniečius ir asirus.

Dauguma mano, kad Babilono miestas pavaizduotas stačiakampyje (žemiau pateiktoje iliustracijoje jis pažymėtas 13 numeriu). Šį stačiakampį iš viršaus į apačią kerta lygiagrečios linijos, tarsi vaizduojančios Eufrato upę. Garsioji upė išteka iš kalnų šiaurėje, teka per Babiloną, ir galiausiai įteka į pelkėtą sritį pietuose.

Taip pat galime rasti daugelio kitų miestų ir karalysčių, įskaitant Asiriją ir Urartiją, buvimo vietas, teigiama 1988 m. straipsnyje. Visas šias vietoves juosia beveik tobulas apskritimas, kuris simbolizuoja „Kartų vandenį“ arba „Karčiąją upę“, paprastai aiškinamą kaip vandenyną.

Žemėlapio viršutinė dalis, esanti už vandenyno, pažymėta kaip vieta, „kur nematyti Saulės“. Galbūt babiloniečiai tikėjo, kad tai amžinos tamsos kraštas – kaip ir keistos erdvės, aprašytos Gilgamešo epe – o gal tai mįslingas komentaras apie Saulės judėjimą.

Dalyje teksto užsimenama apie įvairias pabaisas ir fantastines būtybes, gyvenančias skirtinguose regionuose, įskaitant sparnuotą žirgą, didelę jūros gyvatę, žmogų-skorpioną ir žmogų-bulių. Taip pat minimi mažiau stebinantys žvėrys – pavyzdžiui, gazelės, panteros, elniai, beždžionės, azijiniai buivolai ir vilkai.

Žemėlapyje esama ir žmogiškųjų personažų. Tekste užsimenama apie kelis skirtingus žmones, įskaitant Utnapištį – legendinį didvyrį, išgyvenusį Babilono tvaną – ir pirmąjį Akado imperijos valdovą Sargoną.

Jei šiandien bandytumėte orientuotis Vakarų Azijoje, galima drąsiai teigti, kad Babilono pasaulio žemėlapis nebūtų būtų labai naudingas. Tačiau kaip istorinis dokumentas šis objektas turi daug intriguojančių įžvalgų apie Naujosios Babilono karalystės dominavimą žemėlapio sukūrimo metu.

Britų muziejaus eksperto dr. Irvingo Finkelio žodžiais tariant, Babilonas pavaizduotas kaip „nepaprastai didelis, palyginti su kitais žemėlapyje esančiais miestais“ – o tai rodo, kad „žemėlapio turinys neabejotinai atspindi Babiloną kaip pasaulio centrą“, rašo „IFLScience“.