„Dviejų blogio jėgų sąmokslas.“ 7 mažai žinomi faktai apie Molotovo-Ribentropo paktą

5. Ribentropui buvo įvykdyta mirties bausmė, Molotovas išgyveno 96 metus

Dviejų žmonių, palikusių parašus pagal sovietų ir nacių nepuolimo pakto ir kurių pavardės įrašytos istorijos knygose, likimas vėliau pasirodė labai skirtingas.

1946 metų spalio 16 dieną Niurnbergo tribunolo nuosprendžiu nacistinės Vokietijos užsienio reikalų ministras Joachimas von Ribbentropas buvo pakartas. Jis buvo nuteistas už dalyvavimą sąmoningai planuojant karinę agresiją, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui. Mirties metu Ribbentropui buvo 53 metai. Jo kūnas buvo kremuotas, pelenai išbarstyti.

Viačeslavas Molotovas ilgus metus vadovavo sovietų užsienio reikalams, likdamas SSRS užsienio reikalų ministru. Vėliau jis vadovavo sovietų atstovybei Jungtinių Tautų atominės energijos agentūros (TATENA) būstinėje, kol buvo atšauktas, pašalintas iš partijos ir išėjo į pensiją septintojo dešimtmečio pradžioje per Chruščiovo „atšilimą“. Jis mirė tik 1986 m., sulaukęs 96 metų ir buvo palaidotas Maskvoje.

6. SSRS dar 50 metų neigė pakto slaptojo protokolo egzistavimą

Slaptasis dokumento protokolas, nulėmęs vėlesnių metų įvykius, išliko viso pasaulio spėlionių ir gandų objektu iki Niurnbergo nacių nusikaltėlių tribunolo (1945–1946). Būtent šiame procese Ribbentropas ir artimiausias Hitlerio bendražygis Rudolfas Hessas pirmą kartą patvirtino sutarčių su SSRS dėl slapto įtakos zonų Rytų Europoje perskirstymo sudarymą.

Ir nors vokiškas pakto originalas buvo sunaikintas Antrojo pasaulinio karo pabaigoje bombarduojant Berlyną, jo kopija mikrofilme buvo išsaugota Vokietijos užsienio reikalų ministerijos dokumentų archyve. Būtent šį egzempliorių pasaulis išvydo 1948 m., kai jis buvo paskelbtas JAV Valstybės departamento rinkinyje „Nacių ir sovietų santykiai 1939–1941 m.“.

Nepaisant to, sovietų propaganda ir toliau neigė bet kokio slapto susitarimo su nacistine Vokietija pasirašymą iki pat perestroikos.

Tik 1989 metais II SSRS liaudies deputatų suvažiavimas pasmerkė Molotovo-Ribentropo pakto papildomo protokolo ir kitų slaptų susitarimų su Vokietija pasirašymo faktą. Slaptieji protokolai buvo pripažinti „teisiškai nepagrįstais ir negaliojančiais nuo jų pasirašymo momento“.

Sovietinių respublikų gyventojai šiuos protokolus galėjo perskaityti jau po Sąjungos žlugimo ir praėjus daugiau nei pusei amžiaus nuo jų pasirašymo.

7. Rugpjūčio 23-oji Europoje minima kaip stalinizmo ir nacizmo aukų atminimo diena

2009 m., minint 70-ąsias pakto pasirašymo metines, Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria rugpjūčio 23-ąją paskelbta Europos stalinizmo ir nacizmo aukų atminimo diena.

Jo tikslas – išsaugoti totalitarinių režimų masinių trėmimų ir žmonių naikinimo aukų atminimą, taip pat propaguoti demokratines vertybes siekiant stiprinti taiką ir stabilumą Europoje.

2010 metais tuometinis Europos Parlamento pirmininkas Jerzy Buzekas Molotovo-Ribentropo paktą pavadino „dviejų blogiausių totalitarizmo formų žmonijos istorijoje sąmokslu“.