„Tai žiaurus priminimas apie karo kainą.“ Vaterlo mūšio vietoje atrado unikalų griovį su palaikais

Archeologų ir karo veteranų grupė, vadovaujama organizacijos „Waterloo Uncovered“, atrado unikalų griovį, užpildytą žmonių ir gyvūnų palaikais. Šis atradimas suteikia naujų žinių apie istorinio mūšio, kuris pažymėjo Napoleono Bonaparto valdymo ir Napoleono karų pabaigą, padarinius.

1815 m. birželio 18 d. vykęs Vaterlo mūšis pareikalavo mažiausiai 20 000 kareivių gyvybių.

Mon-Sen-Žano ūkis, esantis dabartinėje Belgijos teritorijoje, tarnavo kaip hercogo Velingtono kariuomenės lauko ligoninė.

Naujausi kasinėjimai buvo sutelkti į griovį, kuris, kaip manoma, buvo specialiai iškastas siekiant išvalyti ligoninę nuo žuvusių ir mirštančių po mūšio.

Jame buvo rasti žmonių ir gyvūnų palaikai, atskirti amunicijos dėžių, paimtų iš kareivių kuprinių, barjeru.

Archeologai mano, kad tokia griovio struktūra galėjo būti karių bandymas parodyti tam tikrą orumą ir pagarbą mirusiesiems karo siaubų akivaizdoje.

Glazgo universiteto archeologas ir kasinėjimų vadovas Tony Pollardas paaiškino: „Negaliu prisiminti jokios kitos vietos, kur būtų toks elementų derinys – tai iš tiesų unikalus atradimas tiek Napoleono laikų archeologijoje, tiek už jos ribų. Griovio struktūra, kurioje visi gyvūnų palaikai buvo vienoje amunicijos dėžių barjero pusėje, o žmonių palaikai – kitoje, aiškiai rodo, kad žmonės, kurie čia palaidojo, stengėsi parodyti tam tikrą orumą ir pagarbą mirusiesiems, nepaisant siaubingos scenos, su kuria jie turėjo susidurti valydami lauko ligoninę nuo kūnų.“

Tarp palaikų komanda rado septynių arklių, jaučio ir dalinai karvės skeletus bei 15 nupjautų žmogaus galūnių.

Įrodymai rodo, kad trys arkliai buvo nušauti šūviais į galvą, o kai kurie gyvūnai turėjo pjovimo ženklų, kurie rodo, kad jie galėjo būti naudojami maistui.

2022 m. kasinėjimai jau buvo atskleidę vienišą žmogaus skeletą, taip pat arklių palaikus ir amputuotas galūnes, tačiau 2023 m. kasinėjimai atskleidė daug daugiau.

Dabar tyrėjai mano, kad Mon-Sen-Žano lauko ligoninėje, kur operacijos buvo atliekamos be anestezijos ar antibiotikų, galėjo būti amputuota daugiau nei 500 galūnių.

Pollardas pastebėjo, kad kareivių likimai dažnai likdavo „dievų malonėje“, o išgyvenimas buvo neapibrėžtas.

„Waterloo Uncovered“ yra novatoriška iniciatyva, kuri sujungia archeologinius tyrimus su veteranų parama, suteikdama buvusiems kariams galimybę gydytis dalyvaujant mūšio lauko kasinėjimuose.

Programa teikia tiek istorines žinias, tiek psichinės sveikatos paramą, leidžiant veteranams dirbti su savo traumomis ir kartu sužinoti apie kareivius, kurie kovėsi prieš šimtmečius.

Nors istoriniai šaltiniai dažnai sutelkia dėmesį į karines strategijas ir politinius rezultatus, Mon-Sen-Žano ūkio vieta atskleidžia žiaurią mūšio lauko realybę ir pastangas rūpintis sužeistaisiais. Ji taip pat pateikia platesnį vaizdą apie daugiatautes pajėgas, kurios kovėsi prieš Napoleoną, tarp kurių buvo kareiviai iš Didžiosios Britanijos, Prūsijos, Nyderlandų ir įvairių Vokietijos valstybių.

„Ši vieta suteikia mums tikrą vaizdą apie tai, kas įvyko po mūšio. Tai apima visų uniformos elementų nuėmimą nuo mirusių kareivių, sužeistų arklių eutanaziją ir netgi žuvusių gyvūnų naudojimą išgyvenimui. Tai žiaurus priminimas apie karo kainą“, – paaiškino Pollardas.