| Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija |
„Šios sistemos buvo labai novatoriškos.“ Daugiau nei 88 %
|
(
(
Dauguma senovinių požeminių vandentiekių, leidusių žmonėms įsikurti karščiausiuose ir sausiausiuose pasaulio regionuose, laikui bėgant buvo prarasti. Dabar pasitelkę dirbtinį intelektą ir analizuodami šaltojo karo metais darytas žvalgybinių palydovų nuotraukas, archeologai juos atranda iš naujo. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Seniausi žinomi požeminiai akvedukai, esantys didžiojoje Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų dalyje, vadinami kanatais (qanat arba kariz) ir yra iki 3000 metų senumo. Jie buvo skirti vandeniui iš aukštumų ar kalnų vietovių tiekti dykumų regionuose auginamų pasėlių drėkinimui, juos sudarė dešimtys kilometrų kanalų ir vertikalių šachtų, naudojamų priežiūrai ir oro srautams. „Šios sistemos buvo labai novatoriškos, – pasakoja Ispanijos Katalonijos klasikinės archeologijos instituto darbuotojas Hectoras Orengo. – Jos leido žmonėms gyventi vietovėse, kuriose anksčiau tai būtų buvę neįsivaizduojama.“ H. Orengo ir jo kolegos išmokė dirbtinio intelekto modelį juodai baltose palydovinėse nuotraukose ieškoti skylių linijų, kurios simbolizuoja vertikalių šachtų, vedančių į požeminius akvedukus, angas. Jie apmokė dirbtinį intelektą pagal palydovines nuotraukas, padarytas JAV šaltojo karo žvalgybos palydovų, kurie veikė 1959–1986 m., ir sukūrė papildomus dirbtinius požeminių akvedukų vaizdus, kad gautų daugiau mokymo pavyzdžių, galinčių padidinti DI našumą. Tada jie išbandė DI su palydovinėmis nuotraukomis iš vietovių, kuriose, kaip žinoma, yra kanatų: Afganistano Maivando regione, Irano Gorgano lygumoje ir Rissani mieste Maroko rytuose. Daugiau nei 88 proc. DI prognozių apie kanatų vietas buvo teisingos, be to, jis teisingai nustatė daugiau nei 62 proc. visų toje vietovėje esančių požeminių akvedukų. Pasak Čikagos universiteto atstovo Mehrnousho Sorousho, neaišku, ar taikant šį metodą galima tiksliai rasti požeminius akvedukus sudėtingesniuose kraštovaizdžiuose, o ne tik dykumose. Tačiau ji giria tyrimą už tai, kad DI metodas demonstruojamas plačiu mastu, ir pabrėžė, kad jis nebūtinai turi būti 100 proc. tikslus. „Kadangi jau galime pažvelgti į labai didelį regioną ir nustatyti sritis, į kurias norime pažvelgti atidžiau, jau pasiekėme nemažai laimėjimų“, – sako M. Soroushas. Tyrimas paskelbtas moksliniame žurnale „Journal of Archaeological Science“. Parengta pagal „New Scientist“. | ||||||
Įdomiausi
.png)
130
(7)
