SSRS pėdomis. Pasirodė „savanoriai“ iš Tuvos ir Mongolijos

Vis dažniau pasigirsta pranešimų apie Šiaurės Korėjos karius Rusijos teritorijoje, kurie dalyvaus kare prieš Ukrainą. Šiame fone natūraliai gali kilti klausimų dėl paties Kremliaus motyvų šioje istorijoje.

Iš pirmo žvilgsnio iškart kyla pagunda įvertinti, kad Šiaurės Korėjos karių įsitraukimas yra aiškus Rusijos susilpnėjimo požymis kare prieš Ukrainą. Bet čia reikia pataisyti, kad patys rusai visa tai gali vertinti visai kitaip, kaip savo imperinės galios požymį, kuri teoriškai turėtų pasireikšti išteklių ir gyvosios jėgos „siurbimu“ iš satelitinių šalių.

Be to, yra istorinių tokios vertinimo perspektyvos pavyzdžių. Pavyzdžiui, galime prisiminti, kaip SSRS Antrojo pasaulinio karo metais siurbė resursus net iš Tuvos ir Mongolijos.

Abi šalys buvo SSRS satelitinės šalys, kurių išteklius Maskva „siurbė“ negailestingai. Ir visa tai nepaisant tikrai didelio lendlizo (Lend-Lease) iš JAV ir JK.

Patys rusai gana išsamiai savo šaltiniuose pasakoja, kiek jie gavo „pagalbą“ iš Tuvos ir Mongolijos, ir kartu tvirtina, kad visa tai buvo išimtinai „savanoriška“.

Tuvos „savanoriai“

Pradėkime nuo Tuvos*, kuri savo egzistavimo metu buvo santykinai neturtinga šalis, kurios plotas siekė 170 000 kilometrų ir kurioje gyveno 190 000 žmonių, kurie daugiausia vedė klajoklišką gyvenimo būdą.

Sovietų ir rusų šaltiniai rašo, kad 8000 Tuvos žmonių kovojo kaip „savanoriai“ sovietų armijoje, nepaisant to, kad Tuvos kariuomenė neviršijo 1000 žmonių. Būdinga tai, kad Tuvos „savanoriai“ buvo naudojami ne tik mūšiams fronte prieš Vermachtą, bet ir operacijoms prieš OUN-UPA (Ukrainos sukilėlių armija).

Be to, Tuvos gyventojai „savanoriškai“ aukojo pinigus kovinių lėktuvų eskadrilei, taip pat „savanoriškai“ atidavė 50 000 arklių, 700 000 galvijų, 50 000 porų slidžių ir tuo pačiu visą savo 30 milijonų sovietų rublių vertės aukso atsargas sovietų armijos reikmėms.

Mongolijos kariuomenė karui prieš Japoniją

Mongolijos atveju istorija apie „savanorišką pagalbą“ SSRS Antrojo pasaulinio karo metais atrodė taip.

Mongolija aprūpino Sovietų Sąjungą daugiausia gyvuliais, kurie buvo reikalingi armijai ir ūkio poreikiams tenkinti. Šalis SSRS perdavė apie 400 000 arklių, 700 000 galvijų ir beveik 5 milijonų smulkių gyvulių, didelė dalis šių išteklių buvo tiekiama nemokamai.

Be to, Mongolijos gyventojai „savanoriškai“ sutiko nupirkti 50 tankų ir eskadrilę lėktuvų sovietų armijai.

Vietoj to Sovietų Sąjunga panaudojo Mongolijos kariuomenę per karą prieš Japoniją 1945 m., nors pati Mongolija iš Maskvos gavo šiek tiek materialinės ir technologinės pagalbos prieš prasidedant karo veiksmams.

Vietoj išvadų

Jei vadovausimės šiais trumpais pavyzdžiais, galime daryti išvadą, kad Sovietų Sąjunga Antrajame pasauliniame kare savo satelitinių šalių išteklius eksploatavo vadovaudamasi principu „nes galime“, nors objektyvaus poreikio tam gal ir nebuvo, turint omenyje didelio masto lendlizo pristatymus iš sąjungininkų.

Panašu, kad Kremlius nusprendė, kad gali pakartoti SSRS praktiką. Ir būtent vadovaujantis šiuo principu į Ukrainos karą traukiami Šiaurės Korėjos kariai, kurių vaidmuo – „patrankų mėsa“.