„Sudėtingas įžvalgumo ir planavimo lygis.“ Tai įvyko prieš 900 tūkst. metų

Šis technologinis šuolis, aptiktas El Barranc de la Boella vietovėje Ispanijos šiaurės rytuose, įvyko dar iki šiuolaikinių žmonių ir neandertaliečių evoliucinio skilimo, todėl šiuos pažangius akmeninius įrankius greičiausiai sukūrė ir naudojo mūsų bendri protėviai ir (arba) kitos dabar jau išnykusios žmonių rūšys.

„El Barranc de la Boella vietovėje stebėta technologinė elgsena rodo reikšmingą technologinę pažangą ir išankstinę elgseną“, – savo straipsnyje rašo D. Lombao ir komanda.

Analizė atskleidė, kad įrankių apdirbimo būdas atitiko bendrą seką, o tai reiškia, kad įrankių meistrai naudojo bendrą šabloną, kad pasiektų nuoseklius rezultatus. Be to, šie senovės žmonės gamino didesnius įrankius nei anksčiau matyti įrankiai ir juos pritaikydavo konkretiems tikslams. Visi šie bruožai rodo „sudėtingą įžvalgumo ir planavimo lygį“.

Seniausi žinomi akmeniniai įrankiai, priskiriami Oldowano arba 1 būdo įrankiams, datuojami beveik trimis milijonais metų. Šiuos pirmuosius įrankius senovės homininai gamino visoje Afrikoje, kai vienas akmuo buvo daužomas į kitą. Apdirbti akmenys turėjo aštrius kraštus, kuriuos buvo galima patobulinti tolesniais smūgiais.

D. Lombao ir jo kolegos atrado ankstyviausius Europoje sudėtingesnių 2 būdo technikų, kuriomis buvo sukurti acheulių rankų antgaliai, įrodymus. Jie buvo sukurti remiantis 1 būdo procesais, dar labiau tobulinant ašmenis ir naudojant kitas medžiagas, pavyzdžiui, kaulą ir medį. Taip pat labiau tikėtina, kad sukurti įrankiai buvo simetriški.

Senovės žmonės, gyvenę El Barranc de la Boella vietovėje ankstyvajame viduriniame pleistocene, sukūrė sudėtingą procesą, kurio metu skirtingais gamybos etapais kirviams ir kirtikliams kurti buvo gabenamos įvairios vietinės medžiagos. Skirtingiems tikslams jie rinkosi konkrečias medžiagas, pavyzdžiui, mažesniems įrankiams naudojo titnagą, o didesniems – skalūną.

„Barranc de la Boella yra unikalus homininų technologinių pokyčių liudijimas Europoje tuo metu, kai įrankiai buvo ne tik utilitarūs, bet ir susiję su sudėtingu planavimu ir efektyvesniu išteklių naudojimu“, – sako D. Lombao.

Tačiau yra užuominų, kad ši nauja technologija galėjo atsirasti ne El Barranc de la Boella vietovėje. Kai kurios technikos regione atsirado staiga, o tai leidžia daryti prielaidą, kad naujos technikos atsirado su migracija, o ne vystantis vietiniams gyventojams.

Be to, šie įrankiai labai panašūs į kitus radinius, pavyzdžiui, Ubeidijos radimvietėje Levante.

„Mes siūlome versiją, kad El Barranc de la Boella gali reikšti ankstyvą ašelio kultūros sklaidą iš Afrikos maždaug prieš 1,4 mln. metų“, – rašo tyrėjai.

Šie įrankiai laikomi tokiais reikšmingais, nes jie yra ankstyvas kognityvinių gebėjimų naudotis protiniu modeliu, apimančiu įžvalgumą ir planavimą, įrodymas.

„Ši radimvietė mums rodo, kad technologinės inovacijos nebuvo linijinės ar visiškai staigus šuolis, o kelių populiacijos sklaidos bangų ir laipsniško naujų technologinės elgsenos būdų atvykimo į Europą iš Afrikos rezultatas“, – aiškina D. Lombao.

Maždaug po 300 tūkst. metų žmonija padarė dar vieną technologinį šuolį naudodama įrankius, pradėdama kaupiamąją kultūrą, kurią papildome ir šiandien.

Šis tyrimas paskelbtas žurnale „Journal of Paleolithic Archaeology“.