„Visiškai kitoks pasaulis.“ Kas, jei persai būtų nugalėję Aleksandrą Didįjį

Aleksandras Didysis (arba Makedonietis), buvęs Makedonijos karaliumi 336–323 m. pr. Kr., vos per 13 metų sukūrė didžiulę imperiją, kuri tęsėsi nuo Balkanų pusiasalio iki Indijos.

Jo užkariavimai prasidėjo Persijoje, kur jis kovojo su karaliaus Darijaus III kariuomene šiuolaikinės Turkijos, Irako, Irano ir Egipto teritorijoje. Nugalėjęs Persijos imperiją, jis patraukė į rytus, užkariavęs šiuolaikinio Afganistano ir Pakistano žemes. Jis norėjo užkariauti šiuolaikinės Indijos teritoriją, bet pasuko atgal. 323 m. pr. Kr. Aleksandras Makedonietis staiga mirė Babilone, šiuolaikinio Irako teritorijoje.

Mokslininkai papasakojo, koks būtų šiuolaikinis pasaulis, jei Makedonijos karalius būtų pralaimėjęs persams, rašo „Live Science“.

Po Aleksandro Makedoniečio mirties jo imperija subyrėjo, o jo kariuomenės vadai užgrobė valdžią įvairiose šios imperijos dalyse, suformuodami atskiras valstybes. Vėliau graikų kalba ir kultūra Artimuosiuose Rytuose klestėjo kelis šimtmečius.

Bet kas būtų, jei persai būtų nugalėję Aleksandrą Didįjį pačioje karo pradžioje? Kaip vystytųsi istorija? Istoriniai įrašai rodo, kad tai vos neįvyko per pirmąjį didelį mūšį tarp Makedonijos karaliaus ir Persijos imperijos – 334 m. pr. Kr. netoli Graniko upės šiuolaikinėje Turkijoje.

Istorikas Nikolaus Overtoomas iš Vašingtono valstijos universiteto (JAV) mano, kad jei persai būtų nugalėję Aleksandrą Didįjį, pasaulis, kuriame gyvename, būtų pasikeitęs neatpažįstamai. Pasak mokslininko, Aleksandro Makedoniečio užkariavimai ir po jo sekęs laikotarpis pažymėjo helenizmo eros pradžią. Tai buvo didžiulių kultūrinių, ekonominių ir geopolitinių mainų, pokyčių ir augimo laikotarpis, kai Graikijos civilizacija padarė didelę įtaką visuomenėms nuo Europos iki Indijos.

Overtoomas mano, kad jei Aleksandras Makedonietis būtų nugalėtas kare su persais, tai krikščionybė, atsiradusi tik praėjus 300 metų po Makedonijos karaliaus mirties, galėjo išnykti nespėjusi plačiai išplisti. Anot istoriko, graikų kalba buvo naudojama ankstyviesiems krikščionybės mokymams fiksuoti ir skleisti, o krikščioniškoms idėjoms greitai sklido Viduržemio jūroje ir Artimuosiuose Rytuose.

Jei nebūtų helenizmo eros, graikų kalba nebūtų tapusi viena populiariausių antikos kalbų. Taigi pirmieji krikščionys savo raštuose ir pamoksluose turėtų vartoti ne tokią veiksmingą ir pažįstamą kalbą. Todėl krikščionybė negalėtų tapti pasauline religija, o mūsų eros pradžioje net išnyktų.

Tęsinys kitame puslapyje: