„Kapų plėšiko laimikis.“ Aptiko įspūdingą 2600 metų senumo aukso lobį

Mokslininkai lobį rado Karnako šventykloje – komplekse netoli Luksoro (anksčiau – Tėbų). Šventykla buvo pastatyta maždaug prieš 4000 metų ir per tūkstantmečius buvo nuolat plečiama, atnaujinama ir keičiama. Šioje vietoje buvo garbinamos įvairios dievybės, tarp jų ir vyriausiasis Tėbų dievas Amonas. 

Tarp radinių yra karolių, amuletų ir statulėlių, daugelis jų – auksiniai, teigia Egipto turizmo ir senienų ministerija. 

Jie „buvo aptikti Karnako šventyklų komplekso šiaurės vakarų sektoriuje, – pasakoja Egipto turizmo ir senienų vertybių ministerijos archeologas Abdelghaffaras Wagdy, kuris yra ir vienas iš archeologų komandos vadovų. – Įtariama, kad šioje teritorijoje buvo administracinės ir sandėliavimo patalpos.“

Vienas ryškiausių radinių – auksinė statulėlė, kurioje pavaizduotos viena šalia kitos stovinčios dievybės Amonas, Chonsas ir Mut. Šie dievai buvo šeima: Amonas buvo vyriausiasis Tėbų dievas, jo žmona Mut – motina deivė, o jų sūnus Chonsas – Mėnulio dievas. Visi trys dievai buvo siejami su Tėbais, o ankstesnių kasinėjimų Egipte metu irgi rasta jų atvaizdų kartu. Statulėlė galėjo būti nešiojama ant kaklo kaip amuletas, sako A. Wagdy. 

„Auksinė Amono, Mut ir Chonso triada yra sudėtingai suprojektuota ir puikiai dera prie Karnako šventyklos, nes ši kulto šventykla skirta šioms trims dievybėms garbinti“, – teigia Pensilvanijos universiteto egiptologė Shelby Justl, nedalyvavusi kasinėjimuose. 

Kai kurie iš puode rastų amuletų yra wadjet amuletai – akies formos amuletai, kurie „egiptiečiams reiškė gydomąją galią ir simbolizavo atgimimą“, sako Sh. Justl. 

„Buvo manoma, kad tokios formos amuletas saugo jį nešiojantį asmenį ir perduoda jam atsinaujinimo galią“, – teigia ji. 

Kodėl papuošalai buvo užkasti puode? 

Neaišku, kodėl papuošalai buvo užkasti puode. 

„Atrodo, kad kolekcija yra tipiškas, nors ir retai randamas lobis, kuriame dėl neaiškių priežasčių užkasti vertingi taurieji metalai“, – teigia Memfio universiteto (JAV) istorijos profesorius Peteris Brandas, irgi nedalyvavęs kasinėjimuose.

A. Wagdy sako, kad yra keletas versijų – įskaitant tą, kad papuošalai galėjo būti auka dievams. Arba galbūt jie buvo auka šventyklos iždui. Dar viena galimybė – jie buvo paslėpti siekiant išsaugoti politinių neramumų regione metu. 

„Rasti tiek daug gražiai pagamintų aukso dirbinių kartu – ir vietoje, susijusioje su gyvaisiais, o ne kape – yra retas dalykas“, – sako Sh. Justl, pažymėdama, kad gali būti, jog papuošalai buvo pagaminti netoliese esančiose dirbtuvėse ir sudėti į puodą, siekiant apsaugoti nuo vagystės. 

Juvelyrikos istorikas Jackas Ogdenas, atlikęs išsamius Egipto juvelyrikos tyrimus, bet nedalyvavęs kasinėjimų komandoje, pažymi, kad vis dėlto atrodo, jog papuošalai buvo skirti laidojimui, o ne kasdieniam nešiojimui.

„Iš nuotraukų matyti, kad aukso dirbiniai gana nedideli, todėl galima įtarti, kad tai buvo tik įkapės“, – teigia jis. Netoli Karnako šventyklos yra daug kapaviečių, nurodo mokslininkas, todėl gali būti, kad senovės kapų plėšikai pavogė papuošalus, bet turėjo netikėtai paslėpti savo grobį. 

„Vienas iš paaiškinimų – kad tai buvo senovės kapų plėšiko laimikis, kurį jis paslėpė dėl saugumo, bet taip ir nepasiėmė“, – sako J. Ogdenas. – Tam, kas visa tai tyrinėtų, būtų naudinga pabandyti išsiaiškinti, ar lūžiai ir pažeidimai galėjo atsirasti dėl ne itin švelnaus nuėmimo nuo mumijos.“ 

Parengta pagal „Live Science“.