Aptiko įspūdingą senovinę kapavietę. Tarp radinių – Apolono auksinis žiedas su „gydomąja gyvate“

Graikijoje archeologai aptiko įspūdingą senovinę kapavietę, kuri ilgą laiką tarnavo kaip laidojimo vieta, o vėliau buvo paversta gydymo šventykla.

Kaip praneša „Live Science“, šį pertvarkymą patvirtina įvairūs radiniai, tarp jų – Apolono auksinis žiedas su „gydomąja gyvate“ bei nedidelės skulptūrėlės, vaizduojančios žmogaus kūno dalis, tokias kaip pirštai.

Kapavietė buvo atrasta 2024 m. rudenį Hilimodi mieste, esančiame Graikijos Peloponeso regione, netoli Korinto.

Laidojimo struktūra, primenanti T raidės formą, susideda iš pagrindinės kameros, kurios matmenys siekia 2,7 x 7,4 metro.

Įėjimas į ją buvo užvertas akmenine durų plokšte. Tyrėjai, remdamiesi kapavietės architektūra, datuoja ją helenistiniu laikotarpiu (323–30 m. pr. m. e.).

Pagrindinėje patalpoje mokslininkai aptiko didelį sarkofagą ir penkias stačiakampes akmenines nišas, įrengtas palei sienas.

Sarkofage rastas moters skeletas, tačiau likusios palaidojimų vietos, kaip manoma, buvo išplėštos.

Pasak ekspertų, šis statinys ištisus šimtmečius buvo naudojamas kaip kapavietė, tačiau vėliau, vėlyvuoju romėnų laikotarpiu (250–450 m. po Kr.), jis virto gydymo šventove.

Archeologai didžiulėje kapavietėje aptiko įvairių helenizmo ir romėnų laikotarpių artefaktų.

Tarp jų – auksinis žiedas su pusbrangiu akmeniu, ant kurio pavaizduotas medicinos ir gydymo dievas Apolonas bei gyvatė – jau tūkstančius metų laikoma medicinos simboliu.

Be to, kapavietėje rasta monetų, aukso lapelių nuo vainiko, mažų vazų, bronzos ir geležies dirbinių, stiklo karoliukų bei kvepalų buteliukų.

Įdomu tai, kad radiniai buvo aptikti ne tik kapo viduje, bet ir už jo ribų – šie artefaktai rodo, kad vėliau vieta buvo naudojama kaip gydymo šventovė.

Žemėje, užpildžiusioje kapavietę, archeologai aptiko keletą molinių pirštų bei molinę rankos dalį.

Manoma, kad šios vadinamosios „anatominės aukos“ buvo paliktos žmonių, kurie ieškojo dievų pagalbos sveikatos problemoms spręsti arba išreikšti padėką už gautą išgydymą.

Tyrimai už kapavietės ribų vis dar tęsiami.

Mokslininkai siekia nustatyti pradinę kapavietės bei šventyklos komplekso struktūrą, tikslų jos naudojimo bei perstatymo laiką.

Čiliomodės regione planuojama atlikti išsamesnius kasinėjimus, ypatingą dėmesį skiriant vėlyvojo romėnų laikotarpio liekanoms, tarp jų – gyvenamiesiems pastatams ir didelei krosniai.