Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija

Akmenės rajone rasta prieš 220 mln. metų gyvenusio Phytozauro liekanų

2011-08-19

(4)

(2)

(440)

Rūšis:	Standartinė publikacija
Aut. teisės:	15min.lt

2010 metais Akmenės rajone lankėsi Varšuvos universiteto (Lenkija) mokslininkų grupė. Jų apsilankymas Šaltiškių triaso periodo molio karjere buvo nepaprastai sėkmingas – rasta senovinių roplių (Premaxillary) dantų ir kaulų liekanų.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Varšuvos universiteto geologas ir stuburinių paleontologas Grzegorzas Niedzwiedzkas, biologijos fakulteto doktorantas kartu su Steve Brusatte (Gamtos istorijos muziejus, Niujorkas), Richardas Butleris (Miunchenas), Tomaszas Sulejus (Varšuva) 2010 metais lankėsi Akmenės rajone greta Ventos regioninio parko esančiame Šaltiskių molio karjere.

Mokslininkų apsilankymas Šaltiškių triaso periodo molio karjere buvo nepaprastai sėkmingas – rasta senovinių roplių dantų ir kaulų liekanų (du dantys ir dviejų žandikaulių (Premaxillary) liekanos). Pirminės apžiūros metu nustatyti, kokiai gyvūnų rūšiai priklauso radiniai, buvo labai sudėtinga.

Manyta, kad fosilijos gali būti skiriamos arba ropliams Archozaurams, arba senovinėms žuvims. Tik po labai kruopščių taksonomijos tyrimų Varšuvos universitete, baigtų 2011 m. vasarą, tapo aišku, kad tai Phytozauro, priklausančio Archozaurų grupei, liekanos, rašom Lietuvos geologijos tarnybos pranešime spaudai.

Šaltiškių karjero radiniai – unikalus atradimas. Triaso periodo Phytosaurai iki šiol buvo rasti tik Vidurio Europoje. Ventos krašte rastos gerai išsilaikiusios stuburinių gyvūnų fosilijos yra nepaprastai retas reiškinys, todėl būtini tolesni Šaltiškių karjero tyrinėjimai. Šie vertingi radiniai dabar yra Varšuvoje, juos artimiausiu metu tyrinėtojai ketina atvežti į Lietuvą.

Phytozaurai – išnykusi stambių, vėlyvojo triaso pusiau vandeninių roplių Archozaurų grupė. Phytozaurai priklauso Phytosauridae šeimai. Jie turėjo ilgą snukį (kaukolės dydis gali siekti daugiau kaip 120 cm), buvo gerai šarvuoti, savo dydžiu (apie 5 m ilgio), išvaizda ir gyvenimo būdu labai panašūs į šiuolaikinius krokodilus, gyveno ežeruose, upėse ir pelkėse.

Pavadinimas „phytozaur“ (augalėdis roplys) yra labai klaidinantis, šių roplių žandikalių ir dantų struktūra aiškiai rodo, kad phytozaurai buvo plėšrūnai. Pirmasis juos aprašė G. Jaeger (1828), jis tyrinėjo augalėdžius roplius ir Phytozaurai buvo klaidingai prie jų priskirti.

Phytosaurai labiausiai buvo paplitę triaso periode prieš 205-250 mln. metų. Jų fosilijų randama Vidurio Europoje, Šiaurės Amerikoje, Indijoje, Maroke, Tailande ir Madagaskare. Jų randama ir ankstyvosios juros periodo uolienose.