Mokslininkai: Turino drobulė – autentiška

Italijos mokslininkai atliko naujausius eksperimentus. Jų rezultatai įrodo, jog ant drobulės esančios žymės, kurias esą paliko Kristaus kūnas, negalėjo būti suklastotos viduramžiais. Ko gero, šią žinią skeptiškai sutiks tie, kurie abejoja, ar rusvos spalvos 4,3 metrų ilgio audinys siekia Kristaus nukryžiavimo laikus prieš 2 tūkst. metų, rašo telegraph.co.uk.

Skeptikai ilgą laiką tvirtino, kad drobulė yra viduramžių klastotė. Buvo iškelta ir versija, jog Turino drobulę galėjo suklastoti Renesanso menininkas Leonardas da Vinčis.

1988 metais šią krikščionybės relikviją tyrė trys skirtingos nepriklausomos laboratorijos: Oksforde, Arizonoje ir Ciuriche. Visų jų atsakymai sutapo – drobulė išausta laikotarpiu nuo 1260 iki 1390 metų. Vis dėlto šie tyrimai sukėlė diskusijas – esą duomenis galėjo iškraipyti tai, kad po viduramžiais kilusio gaisro nukentėjusi relikvija buvo restauruota.

Pastarasis Italijos mokslininkų tyrimas – tai naujausia intriguojanti detalė dėlionėje, kuri ilgus amžius nedavė ramybės mokslininkams ir tapo daugybės tyrimų, knygų ir dokumentinių filmų priežastimi.

„Dvigubas nuplakto ir nukryžiuoto žmogaus atvaizdas (priekis ir nugara), vos matomas ant lininio Turino drobulės audinio, pasižymi daugybe cheminių ir fizikinių charakteristikų, kurios yra tokios akivaizdžios, jog tokias dėmes laboratorijoje sukurti yra neįmanoma“, – tvirtina Italijos Nacionalinės naujų technologijų, energetikos ir tvaraus vystymosi agentūros ekspertai.

Mokslininkai pabandė „identifikuoti fizikinius ir cheminius procesus, kurių metu būtų galima sukurti spalvą, kuri būtų panaši į drobulės atvaizdo spalvą“. Prieita išvados, kad tokį pat atspalvį, tekstūrą ir atspaudų gylį, kokie yra audinyje, galima sukurti tik naudojant ultravioletinių spindulių lazerius – technologiją, kurios viduramžiais, akivaizdu, nebuvo. Mokslininkai, norėdami atkartoti ant įkapių likusias dėmes, naudojo itin trumpus ultravioletinės šviesos impulsus.

Jų tvirtinimu, garsusis barzdoto žmogaus atvaizdas buvo sukurtas „kažkokios elektromagnetinės energijos (trumpo bangos ilgio šviesos žybsnio)“. Nors jie šio paaiškinimo nesiryžo interpretuoti, gali būti, jog šiuo argumentu pasinaudos tikintieji stebuklingu žymių ant drobulės atsiradimu Kristui prisikėlus.

„Mes nedarome jokių išvadų, mes bandome sudėlioti nepaprastai įdomią ir sudėtingą mokslinę dėlionę“, – tyrimo ataskaitoje rašo Italijos mokslininkai.

Tyrėjų kolektyvui vadovavęs Paolo Di Lazzaro teigė: „Kai kalbama apie šviesos blyksnį, kuris medžiagos gabalą nuspalvina taip pat, kaip ir drobulėje, diskusija neišvengiamai paliečia tokius dalykus, kaip stebuklai ir prisikėlimas. Tačiau mes esame mokslininkai, ir dėmesį kreipėme tik į įrodomus mokslinius procesus. Tikimės, kad mūsų rezultatai pradės filosofines ir teologines diskusijas, tačiau daryti išvadas paliksime ekspertams ir pačių žmonių sąžinei“.

Tyrimas atliktas Frascati miesto laboratorijose, atitinka 1978–1981 metais 31 Amerikos mokslininko atliktų testų išvadas. Tuomet amerikiečiai, susibūrę į „Turino drobulės tyrimų projektą“, audinį 120 valandų tyrė rentgeno spinduliais ir ultravioletine šviesa. Jie padarė išvadą, kad žymės nėra sukurtos dažais, pigmentais ar dažomąja medžiaga, o atvaizdas nėra „menininko sukurtas“, tačiau tuo pat metu jų kilmės mokslas paaiškinti negalėjo.

„Nėra tokių cheminių ar fizikinių metodų, kurie padėtų paaiškinti atvaizdo visumą, nėra ir tokių fizikinių, biologinių ar medicininių aplinkybių derinių, kurie adekvačiai paaiškintų atvaizdą.“

JAV mokslininkų komanda, kurioje dirbo branduolinės fizikos, šiluminės chemijos, biofizikos ir teismo patologijos ekspertai, priėjo išvadą: „Atvaizdas ir toliau lieka paslaptimi.“

Krikščionių garbinamoje drobulėje matyti žmogaus ilgais plaukais ir barzda kūno su žaizdomis, atitinkančiomis nukryžiavimą, atvaizdas. Kiekvienais metais drobulė į Turino katedrą, kur ji laikoma specialiai sukurtame dėkle, pritraukia milijonus piligrimų.