Vatikano archyvuose rastas rankraštis apie Tris karalius

Šis dokumentas leido naujai pažvelgti į Kristaus gimimo ir jį aplankiusių bei dovanų atnešusių paslaptingų išminčių istoriją, skelbia „The Times“. Oklahomos universiteto (JAV) religijotyros profesorius Brentas Landau baigė dvejus metus trukusį Vatikano bibliotekoje aptikto rankraščio, pavadinto „Apreiškimas išminčiams“, vertimo darbą. Šio rankraščio tekstas parašytas jau mirusia senovine sirų kalba. Ši kalba buvo aramėjų kalbos dialektas, ją vartojo pirmieji krikščionys, gyvenę dabartinėje Sirijos, Irako ir Irano teritorijoje, sakoma pranešime.

Skelbiama, kad apie 250 metų Vatikano bibliotekoje saugotas rankraštis yra VIII amžiuje padarytas ankstesnio šaltinio nuorašas. Ši istorija esą buvo užrašyta III amžiuje, tai yra, mažiau nei po 100 metų nuo Evangelijos pagal Matą, kurioje pirmą kartą buvo papasakota apie kūdikėlį Jėzų aplankiusius ir dovanų jam atnešusius tris išminčius (karalius).

Rankraštį paaiškėjo, kad „Apreiškimas išminčiams“ gana smarkiai skiriasi nuo kitų žinomų šio pasakojimo versijų. Istorija rankraštyje pasakojama pirmuoju asmeniu, autorius aprašo tai, kas buvo žinoma jam pačiam. Iš rankraščio vertimo aiškėja, kad išminčiai, sekdami kelrode žvaigžde, į Betliejų atėjo ne iš Persijos, kaip teigiama populiariuose šios istorijos variantuose, o iš Širo šalies, siejamos su dabartine Kinija. Pasak profesoriaus B. Landau, šie žmonės save laikė Seto, trečiojo Adomo sūnaus, palikuonimis, ir išpažino tikėjimą, kuriam buvo būdingas meldimasis be žodžių.

Visiems žinomoje Trijų karalių istorijos versijoje jie buvo trys, tačiau „Apreiškime išminčiams“ sakoma, kad iš tolimos šalies aplankyti Jėzaus atvyko „dešimtys“ išminčių. Evangelijoje pagal Matą nenurodoma, kiek jų buvo.

Profesorius B. Landau abejoja, ar „Apreiškimas išminčiams“ iš tikrųjų buvo parašytas vienu iš jų, tačiau teigia, kad nežinomas autorius ar autoriai tapatino save su šiais mistikais ar jų religine bendruomene. Pranešama, kad tekste išsamiai aprašyti jų tikėjimo ritualai ir maldos.

Senajame rankraštyje teigiama, kad Setas savo palikuonims palikęs pranašystę: danguje pasirodžiusi žvaigždė pranešianti apie Dievo žmogaus pavidalu gimimą. Ši žvaigždė nušvito po tūkstančių metų, ir, pasak rankraščio vertėjo, virto mažu spindinčiu žmogumi – Kristumi, regimu savo dangiškuoju pavidalu. Rankraštyje sakoma, kad Betliejaus žvaigždė ir Kristus – vienas ir tas pats, o taip pat tai, kad Kristus galįs pavirsti bet kuo.

„Žvaigždė atvedė juos (išminčius) į Betliejų, kur pavirto kūdikiu. Šis liepęs jiems grįžti atgal ir skleisti Evangelijos mokymą“, – sakė profesorius B. Landau. Išsamiai apie šio rankraščio vertimą ir jo turinį mokslininkas papasakojo savo knygoje „Apreiškimas išminčiams“, kurią netrukus išleis leidykla „HarperOne“.