Kodėl išpopuliarėjo kelnės?

Konektikuto universiteto (JAV) evoliucinės biologijos žinovas Peteris Turchinas tvirtina, kad kelnės kelis tūkstantmečius yra populiarios tik dėl arklių. Tiksliau, dėl to, jog joti ant arklio dėvint tuniką yra velniškai nepatogu. „Istoriškai esama labai stiprios koreliacijos tarp jojimo ir kelnių“, savo straipsnyje teigė mokslininkas.

P. Turchinas nurodo akivaizdų šios koreliacijos pavyzdį – Japoniją, kur tradicinė apranga yra kimono, tačiau samurajai dėvėjo tik plačias kelnes. Kitas pavyzdys – lygumų indėnai Šiaurės Amerikoje. Jie iki susipažįstant su europiečiais ir jų atsigabentais arkliais dėvėjo sijonus. Romos kariai užsiropštė ant arklių (ir pradėjo dėvėti kelnes) pirmame mūsų eros amžiuje, po to, kai juos kelis kartus sutriuškino kelnes dėvintys Hanibalo raitininkai, rašo lifeslittlemysteries.

Keliais šimtmečiais anksčiau, dar nesuvienytoje Kinijoje, persirengimas iš mantijos į kelnes tapo valstybės išlikimo svarbos klausimu, nes tuomet kinus puldinėjo klajokliai raitininkai iš Centrinės Azijos. Daugelio Kinijos valstybėlių kariai labai smarkiai priešinosi tokiai „barbariškai“ aprangai ir arba nepatogiai jodavo su „kultūringomis“ mantijomis, arba apskritai spjaudavo į arklius. Ir pralaimėdavo mūšius. „Kelnės Kinijoje įsigalėjo per kultūrinių grupių atranką. Tos valstybės, kurios nesugebėjo įsisavinti kavalerijos (ir kelnių) ar jas įsisavino per lėtai, pralaimėjo valstybėms, kurios prie kelnių perėjo greitai“.

Kelnių dėvėjimas Europoje kasdienišku reikalu tapo VIII amžiuje, po Romos imperijos žlugimo, „kai žemyną pradėjo valdyti arkliais jodinėjantys kariai – riteriai. Taigi, kelnių dėvėjimas pradėtas sieti su aukšta vyrų socialine padėtimi, o netrukus tokią madą įsisavino ir kiti vyrai“, – aiškino P. Turchinas.

Ryšys tarp kelnių ir jodinėjimo taip pat paaiškina dėl ko beveik be išimties visos moterys dar visai neseniai dėvėjo tik sukneles – su nedidele karių amazonių išimtimi: jos dėvėjo kelnes.