Lietuvos didieji kunigaikščiai
.
(1)
2020-10-29
37
Prieš 590 metų, 1430 m. spalio 27 d., mirė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didysis kunigaikštis Vytautas. Mirė, taip ir nespėjęs tapti karaliumi. Pirmąjį Vytauto bandymą karūnuotis sužlugdė lenkų didikai, apiplėšę vainikavimo sutartį gabenusius Šventosios Romos imperatoriaus pasiuntinius ir nepraleidę oficialios pasiuntinybės su karūnomis, o antrojo bandymo jis taip ir nesulaukė.
(0)
2019-11-25
-7
Antroji jauno lietuvių rašytojo, istoriko Romano Judino knygos „Karūnos švytuoklė“ dalis „Įtrūkęs plienas“ toliau vysto alternatyvią istoriją. O kas, jei karalius Mindaugas būtų likęs gyvas?
(1)
2019-10-22
59
Kauno santakoje atliekant archeologinius tyrimus rastas XV amžiaus pradžiai priskiriamas lobis – Vytauto denarai bei Prahos grašiai, pirmadienį pranešė Kauno miesto muziejus.
(0)
2019-08-02
42
Tiems, kurie mėgsta strateginius stalo žaidimus, o tuo pačiu ir Lietuvos istoriją – geros naujienos, nes „Mythic Games“ neseniai paskelbė, kad šių metų rudenį pasirodys prancūzų kurto „Time of Legends: Joan of Arc“ žaidimo papildymas, kuriame susirungs kryžiuočiai ir lietuviai.
(0)
2019-07-08
17
Karalius Mindaugas yra vienas iš garsiausių mūsų šalies valdovų, kuris ne tik faktiškai įkūrė Lietuvos valstybę, bet surizikavo ir priėmė krikštą. Nepaisant to, archeologinių įrodymų ir istorinių įrašų apie jį turime itin mažai – ir dėl to Mindaugas su visa savo šeima vis dar gaubiamas pakankamai miglotu paslapties šydu.
(0)
2018-06-28
-1
1385 m. Krėvos pilyje Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila priėmė pasiuntinius iš Lenkijos. Rugpjūčio mėnesį ten pat išduotu dokumentu Jogaila įsipareigojo Lietuvą prišlieti prie Lenkijos bei priimti katalikų tikėjimą, o už tai turėjo gauti Jadvygos ranką ir Lenkijos karūną. Taip ir įvyko – Jogaila bene 50 metų atsisėdo į Lenkijos sostą.
(0)
2018-02-15
5
Leidykla „Briedis“ pristato debiutinį Romano Judino alternatyviosios istorijos romaną „Karūnos švytuoklė“, kurį jau vasario 24 d., šeštadienį, autorius pristatys Vilniaus knygų mugėje („Litexpo“, 12 val., 5.5 salė).
(1)
2016-11-25
22
Vienas didžiausių suvažiavimų Vėlyvųjų viduramžių Europoje buvo Konstanco bažnytinis susirinkimas, vykęs 1414–1418 m. Europos monarchams tai buvo gera proga per savo pasiuntinius pasireikšti europinės politikos lygiu. Aktyviai į šią diplomatinę komunikaciją įsitraukė ir Jogaila su Vytautu.
(2)
2016-11-22
54
Vytautas Didysis buvo du kartus pabėgęs į vokiečių ordiną ir du kartus taikėsi su Jogaila. Kaip jis susitaikė antrąjį kartą? Istorija buvo labai įdomi. Jogaila suprato, kad be Vytauto jis negalės išlaikyti Lietuvos, reikia susitaikyti su savo pusbroliu.
(5)
2015-08-01
89
Kai minime vieną reikšmingiausių Lietuvos istorijos datų – 1410 metų liepos 15 d., kuomet įvyko „Žalgirio mūšis“, iš karto prisimename ir Lietuvos Didįjį kunigaikštį Vytautą.
(0)
2015-04-07
5
Jei nebūtų archeologijos mokslo, tai žmogus turbūt galvotų, kad jį kažkas sukūrė prieš tam tikrą laiko tarpą. Kiekvienais metais į muziejus archeologai iš visos Lietuvos atveža šimtus kilogramų radinių. Daugybę amžių po žeme pragulėję daiktai, kaulai, specialistų rankose tarsi atgyja ir pradeda kalbėti. Jie pradeda pasakoti savo istorijas. Mes sužinome, kaip seniau žmonės gyveno, ką veikė, kuo tikėjo.
(5)
2014-01-09
4
1213 metai. Vendenas. Dabar tai Cėsiai, ramus ir gražus Latvijos miestelis. Čia Lietuvą sukrėtė netikėtas įvykis. Tragiškas ir žiaurus. Jei to nebūtų nutikę, gal ir mūsų istorija būtų pasisukusi visai kita linkme. Galbūt Lietuva būtų priėmusi Rytų krikščionybę ir pamažu surusėjusi. Ir dabar tikriausiai gyventume kartu Baltarusija. O gal būtų pasisekę anksčiau sukurti valstybę ir padaryti ją dar stipresne?
(3)
2013-10-11
4
1429–1430 m. įvyko vienas aštriausių lenkų ir lietuvių konfliktų vėlyvaisiais viduramžiais, vėliau istorikų pavadintas „karūnacine audra“. 1430 metais Švč. Mergelės Marijos gimimo dieną (rugsėjo 8-ąją) numatytos Vytauto karūnacijos sužlugdymas virto ilgalaikiu lenkų triumfu ir gilia lietuvių nuoskauda.
(4)
2013-09-10
0
Kas bus, jei vieną gražų rytą atsibudęs Aleksandras Lukašenka sumanys atriekti finansavimą istoriniam trileriui apie Baltarusijoje aptiktą paauksuotą diržą, kuris galėjo priklausyti kunigaikščiui Vytautui Didžiajam? Geriau jau nenorėkime baisios realybės, kad baltarusiai įkištų savo propagandinį trigrašį į Lietuvos istoriją ir parodytų pasauliui, kaip Dinamo mūšį laimi kniazius Vitovtas, mokantis bendrauti litvinų kalba.