Prie Saulės miesto archeologai atkasė didžiausią akmens megalitą žmonijos istorijoje

Kalkakmenio karjeras yra už 400 metrų nuo šventyklos komplekso. Karjere slūgso kiti du gigantiški žmogaus rankų darbo monolitai. Vienas jų sveria apie 1, 24 tūkst. tonų, o kitas, pavadinimu“ Hajjar al-Hibla“ (liet. – „Nėščioji“) – apie 1 tūkst. tonų. Visai greta jų archeologai rado ir trečią – rekordinio dydžio – akmenį.

„Monolito sienų faktūra byloja, kad šis akmens blokas buvo gabenamas ir statomas vientisas, nesuskaldytas į gabalus“, – pranešime spaudai rašo Vokietijos archeologijos instituto tyrėjai. – Tai yra didžiausias antikos laikų monolitas.“

Archeologai mano, kad šie kalkakmenio megalitai buvo nutašyti apie 27 m. pr. Kr., kai Baalbekas buvo Senovės Romos imperijos dalis. Tada prie Saulės miesto buvo pradėta trijų didelių ir trijų mažesnių šventyklų statybos. Jos užbaigtos II a.

„Gigantiški 19,6 m ilgio ir 6 metrų aukščio akmens megalitai buvo pastatyti kaip milžiniškos Jupiterio šventyklos elementai, – teigia radinio autoriai. Deja, iš šio šventyklų komplekso likę tik keli fragmentai – 6 masyvios kolonos ir 27 didžiuliai kalkakmenio pamatų blokai. Trys iš jų sveria daugiau kaip tūkstantį tonų. Ši trijulė pavadinta Trilitonu (Trilithon).

Kaip šie monolitai buvo atgabenti į būsimųjų šventyklų, tebėra paslaptis. Iškelta ir prielaida, kad megalitus ten galėjo palikti dar senesnės nežinomos civilizacijos atstovai, kurių kultūros pėdsakų Heliopolio apylinkėse aptikta anksčiau.

Įdomu tai, kad vienas iš megalitų trijulės – „Nėščiąja“ pavadintas mažiausias akmuo, kaip manoma, yra paliktas kaip defektas. Spėjama, kad iškirtus jį iš kalkakmenio masyvo, paaiškėjo, jog jo kokybė yra per prasta.

„Gali būti, kad mėginant jį transportuoti, monolitas įtrūko“, – samprotauja vokiečių archeologai.