Žavi „Coca-Cola“ istorija: kaip galvos skausmą malšinantis sirupas su kokainu virto populiariausiu gėrimu

1886 m. vaistininkas Johnas Pembertonas Atlantoje (Džordžijos valstija) pradėjo pardavinėti sirupą galvos skausmui malšinti, turintį šiek tiek kokaino. Į sirupo sudėtį įėjo kolamedžio riešutų ir kokamedžio lapų ekstraktas. Iš pradžių per dieną jo pavykdavo parduoti vos 9 stiklines.

Pradėjus sirupą maišyti su gazuotu vandeniu gėrimas pavadintas „Coca-Cola“. Teisę jį gaminti įsigijo verslo magnatas Asa Griggsas Candleris (1851–1929) ir 1888 m. kartu su partneriais įkūrė bendrovę „Coca-Cola“. Netrukus buvo įregistruotas „Coca-Cola“ prekės ženklas.

Tikėdamas gėrimo sėkme A.G.Candleris ėmė įvairiais būdais jį populiarinti: dalijo kuponus dar vienai stiklinei, gėrimo pavadinimu pažymėtas suvenyrines vėduokles, kalendorius ir kitas patrauklias smulkmenas. Po trejų metų „Coca-Cola“ jau buvo parduodama visose Jungtinėse Valstijose. Paaiškėjus neigiamam žmonių sveikatai kokaino poveikiui 1903-iaisiais gėrime jis buvo pakeistas kofeinu.

„Coca-Cola“ atsirado stipri konkurentė „Pepsi-Cola“. Ją iš kolamedžio riešutų ekstrakto, vanilės ir aromatinių aliejų 1898 m. Niu Berne (Šiaurės Karolinos valstija) pradėjo gaminti vaistininkas Calebas Bradhamas. Ieškodamas veiksmingos priemonės nuo skrandžio ir žarnyno skausmų jis atrado neišsenkantį pelno šaltinį ir 1902 m. įsteigė bendrovę „Pepsi-Cola Company“.

Dabar Jungtinėse Valstijose šie du gėrimai užima 90 proc. gaiviųjų gėrimų rinkos. Teigiama, kad pasaulyje kasdien išgeriama 1 milijardas „Coca-Cola“ stiklinių.

Kola greitai išpopuliarėjo ne tik JAV, bet ir kitose šalyse. 1931 m. Vokietijoje atsirado panašus gėrimas „Afri-Cola“, 2002 m. Prancūzijoje – musulmonams skirta „Massa-Cola“.

„Coca-Cola“ gamybos receptas taip kruopščiai slepiamas, kad jo nežino net bendrovės vadovybė. 1978 m. Indijos vyriausybė nesutikusius jo atskleisti „Coca-Cola“ gamintojus netgi buvo penkiolikai metų išprašiusi iš šalies.

Nors yra populiarus, šis gėrimas vertinamas prieštaringai. Gausus jo vartojimas skatina nutukimą, didina kraujospūdį, šalina iš organizmo kalcį, magnį, cinką ir kitas reikalingas medžiagas, kenkia dantų emaliui.

Daug kas žino, kad dėl gėrimo sudėtyje esančios fosforo rūgšties juo galima išvalyti įvairias dėmes, praplauti vamzdžius, nuvalyti aprūdijusius varžtus. Rengiamos net varžybos, kas į gėrimą įmetęs „Mentos“ saldainių sukurs didesnį fontaną.

2012-ųjų pradžioje kilus triukšmui dėl šio gėrimo gamyboje vartojamo karamelinio dažiklio kancerogeninio poveikio „Coca-Cola“ kompanija buvo pažadėjusi šiek tiek pakeisti gėrimo sudėtį. Tačiau labai greitai pareiškė, kad slaptoji formulė niekada nebuvo ir nebus keičiama, o jų produktas visada saugus.

Lietuvoje sovietmečiu retas buvo ragavęs kolos, paprastai parvežamos iš užsienio. Atkūrus nepriklausomybę į Lietuvą kartu su kitomis kapitalistinio pasaulio gėrybėmis plūstelėjo ir jos. Bendrovės „Coca-Cola“ antrinė įmonė „Coca-Cola HBC Baltics“ į Lietuvą įžengė 1994-aisiais.