LDK socialiniai sluoksniai
.
(5)
2015-12-16
-1
Lietuvos pažintis su juodaodžiais prasideda XV a., o jau kitą šimtmetį jie mūsų šalyje tampa tokie populiarūs, kad pradedami laikyti dvaro prabangos ženklu. Juodaodžių trūkumą lietuviai bandė kompensuoti pačiais netikėčiausiais būdais, sako Lietuvos istorijos instituto, Lietuvos edukologijos universiteto profesorė dr. Raimonda Ragauskienė.
(1)
2013-11-25
1
LDK, kaip ir kitose feodalinėse visuomenėse, žmogaus statusą ir teises lėmė luominė kilmė, turtinė padėtis ir lytis. Nepaisant to, kad XVI a. pr. bajorystės kriterijumi tapo vien kilmė (tai įteisino 1522 m. Seimo nuostatai), o XVI a. II pusėje feodalai virto uždaru šlėktų (bajorų) luomu, į kurį nebajoriškos kilmės žmogus negalėjo patekti, vis dėlto Antrasis (1566 m.) ir Trečiasis (1588 m.) Lietuvos Statutai įteisino išimtį moterims: žemo luomo moteris, ištekėjusi už bajoro, pereidavo į jo luomą, iš kurio būdavo pašalinama, jei likusi našle ryždavosi tekėti už neprivilegijuoto luomo vyriškio.
(1)
2013-07-30
3
Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, labiausiai paplitusi dantų liga viduramžiais buvo dantų ėduonis arba kariesas. Antropologinė medžiaga rodo, kad tais laikais Lietuvoje ja sirgo net apie 80 proc. suaugusiųjų. Vaikų sergamumas kariesu buvo mažesnis – apie 30 procentų.
(2)
2013-07-03
1
Ankstyvieji Lietuvos istorijos amžiai buvo neramūs laikai. Artimesnių ar tolimesnių kaimynų antpuoliai bei keršto žygiai buvo įprasti reiškiniai. Tokia padėtis būdinga visuomenėms, kuriose valstybinės valdžios struktūros buvo menkos, o teisingumo vykdymas didžia dalimi buvo privatus giminės reikalas. Pagoniškos Lietuvos visuomenėje (kaip ir kiekvienoje) būta asmenų, gyvenusių socialinio gyvenimo paraštėse. Tai – plėšikai, kuriems karu persunkta Lietuva XIII–XIV a. sudarė neblogas sąlygas tarpti.
(0)
2013-07-01
2
Tiek profesionalai istorikai, tiek paprasti žmonės, kurie yra nesusipažinę su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės praeitimi, dažnai įsivaizduoja, kad bajorai gyvendavo kaime ir pagrindines pajamas gaudavo iš žemės ūkio, t. y. iš valstiečių darbo. Šis įvaizdis turi pagrindą – dauguma smulkiųjų ir vidutinių bajorų (bei aristokratų) gyveno kaimo vietovėje. Bet dalis bajorų buvo įleidę šaknis ir į miestus, nuolat arba laikinai ten gyveno.
|
||
