Archeologai Lukiškių aikštėje aptiko labai įdomių radinių

Tai - ne tik kelių amžių senumo monetos, bet ir kauladirbių pusgaminiai, strėlės antgalis ir papuošalai, žymintys totorių gyvenimo šioje vietoje pėdsakus.

Archeologų komandai vadovaujantis viešosios įstaigos „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“ atstovas Olegas Fediajevas sakė, kad per pusantro mėnesio žvalgytuvių daugiausia rasta monetų, kurios priskiriamos XIX amžiaus turgaus ir ankstesnio spėjamo turgaus gyvavimo laikotarpiui.

„Monetų radome per 200, periodas - nuo XVII iki XIX amžiaus. Tarybinių, lenkiškų, smetoniškų jau neskaitome. Rečiausia kolekcininkų vertinama turėjo būti rasta dar pernai - Ispanijos ir Nyderlandų pusė patagono. Šiemet rastas dar reikia valyti - jos dar neapdorotos“, - BNS sakė archeologas.

Anot O.Fediajevo, archeologai turėjo kelis pagrindinius tikslus: išsiaiškinti galbūt buvusio kryžiaus formos pastato vietą, totorių gyvenimo pėdsakų, nustatyti buvusios turgaus aikštės intensyvumą, kiek vertingas yra kultūrinis sluoksnis, apimantis aikštės šiaurės rytinę dalį iki Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios.

Jis sako, jog vieni vertingesnių archeologine prasme yra aikštėje rasti netoliese, Neries pakrantėje XV-XVI amžiuje buvusią totorių gyvenvietę žymintys radiniai.

„Tai vienas strėlės antgalis, taip pat du papuošalai, kurie netinka Lietuvos-Lenkijos ir Vakarų Europos kontekstui, jie yra rytietiški. Tai tik patvirtina istorinius faktus, netoliese, ant upės kranto. Kaip ir iškėliau tą versiją, jiems reikėjo kažkur treniruotis - kadangi čia buvo dykvietė iki pat XIX amžiaus, tai ta dykvietė jiems ir buvo patogi treniruotis“, - kalbėjo mokslininkas.

Dar 2004-aisiais archeologai aptiko radinių, leidusių manyti, jog Lukiškių aikštės šiaurės rytinėje dalyje veikė kauladirbių dirbtuvės - tai buvo bandoma pagrįsti ir naujais kasinėjimais.

„Mes jų radome dar daugiau: ar tai to turgaus, kurį žinome nuo XIX amžiaus iki XX amžiaus vidurio, ar galbūt ankstyvesnio turgaus, kuris, logiškai turėjo būti prie bažnyčios - mes tų radinių aptikome. Tai yra pusgaminiai, pjaustyti, iškalti kaulai. Peilių kriaunų neradome - jie darė kažkokius papuošalus iš ragų“, - nurodė archeologas.

Jis spėja, kad iš kaulų buvo gaminami įvairūs papuošalai. Kultūriniai sluoksniai aikštėje yra sumišę, tad tikslias radinių datas tikimasi nustatyti po išsamesnių tyrimų.

Archeologai taip pat ieškojo XVIII amžiaus teritorijos plane pažymėto mūrinio kryžiaus formos pastato, susijusio su Pilypo ir Jokūbo bažnyčia, tačiau jo aptikti nepavyko. O.Fediajevas spėja, jog pastatas galėjo būti ne dabartinės aikštės teritorijoje, o sankryžoje greta bažnyčios.

„Panašu, kad tas pastatas jeigu ir buvo, buvo ties sankryža ir greičiausiai yra sunaikintas visiškai. Galime tiksliai konstatuoti, kaip jis atrodo ant plano. Negalėjo būti totorių pastatas prie bažnyčios, kryžiaus formų“, - sakė jis.

Iš viso detalieji žvalgymo darbai truko apie pusantro mėnesio, planuojama radinius tyrinėti dar bent pusmetį, vėliau jie turėtų atitekti Lietuvos nacionaliniam muziejui. Archeologai Lukiškių aikštės rekonstrukciją prižiūrės iki pat jų pabaigos, aptikus vertingesnių radinių, darbai gali būti stabdomi.

Lukiškių aikštė uždaryta rekonstrukcijai liepos viduryje, sutvarkytą erdvę ketinama vėl atverti iki kitų metų vasaros ar rudens. Ketinama sutvarkyti aikštės dangas, įrengti reprezentacinę erdvę valstybiniams renginiams, sukurti įvairaus amžiaus miestiečiams skirtų mažesnių erdvių, planuojama, jog vėliau čia atsiras ir memorialas, tai galėtų būti lietuvybės simbolis – Vytis.

Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo ir paminklo joje pastatymo klausimas spręstas nuo 1999 metų. Nepasiekus galutinio sutarimo dėl aikštės architektūrinės koncepcijos, po kelių architektūrinių konkursų nuspręsta ieškoti tik rangovų techniniams darbams, pagal Vilniaus savivaldybės parengtas sąlygas. Aikštei sutvarkyti valstybė iš viso skirs 2 mln. eurų.