Tai ne pramanyta Džeimso Bondo, o tikro superšnipo istorija: išslaptinti dokumentai atskleidė neįtikėtinus dvigubo agento žygdarbius

Kartu su T.Harrisu – ispaniškai gerai kalbančiu MI5 agentu – Garbo tiesiog užvertė savo šeimininkus Berlyne informacijos ir pranešimų lavina. Iš viso vokiečiai gavo daugiau nei 600 tūkst. žodžių tekstinės medžiagos iš fiktyvaus savo šnipų tinklo Jungtinėje Karalystėje.

Bet ne visa informacija buvo iš piršto laužta: britai specialiai nutekindavo ir šiek tiek autentiškų duomenų. Abvero vadai buvo tokie patenkinti tinklo veikla, kad netgi nemėgino verbuoti papildomų agentų. Todėl de facto per Antrąjį pasaulinį karą Berlynas neturėjo jokios šnipų agentūros Jungtinėje Karalystėje.

Žmona – kietas riešutėlis

Išslaptinti MI5 dokumentai atskleidė ir labai audringų J.Pujolio Garcios ir jo žmonos Araceli santykių peripetijų. Pasirodo, barniai ir nesutarimai jaunoje katalono ir ispanės šeimoje galėjo sužlugdyti itin kruopščiai rengiamą dezinformacijos operaciją „Fortitude“, skirtą Berlynui dėl sąjungininkų išsilaipinimo Prancūzijoje suklaidinti.

Dokumentai įrodo, kad 25-erių Araceli, auginanti mažametį sūnų ir besilaukianti antro kūdikio, jau nuo 1943-iųjų buvo itin nepatenkinta savo izoliuotu gyvenimu nuobodžiame Londono priemiestyje Hendone.

Jauna moteris nemokėjo kalbėti angliškai, o su ispaniškąja bendruomene J.Pujolis Garcia ir MI5 jai bendrauti draudė. Jai neleista vykti į Ispaniją, kur ji troško aplankyti savo motiną. „Vienintelis karštas jos noras yra sugrįžti į tėvynę“, – susirūpinęs pripažino MI5 direktoriaus pavaduotojas Guy Liddellis. Nežavėjo Araceli ir britų virtuvė.

„Per daug makaronų, per daug bulvių ir per mažai žuvies“, – skundėsi ji. Ypač didelis barnis įsiplieskė po vieno incidento: A.Pujol norėjo dalyvauti pobūvyje, kurį rengė Ispanijos ambasada Londone. Bijodamas, kad žmona vakarėlio metu nelaikys liežuvio už dantų, J.Pujolis Garcia griežtai uždraudė ten eiti. Tuomet A.Pujol pratrūko grasinimais: „Aš turiu palikti Angliją. Nenoriu čia likti nė vienos dienos. Aš atkeršysiu. Tai ne grasinimas, o faktas. Aš būsiu labai patenkinta, kai viską jums sužlugdysiu.“

Sunerimo net premjeras

Britų žvalgyba tokius nelaimingos žmonos pareiškimus įvertino labai rimtai. Juk nuo Garbo veiklos priklausė sąjungininkų išsilaipinimo sėkmė. Apie „grasinimą sužlugdyti visą operaciją“ buvo pranešta asmeniškai ministrui pirmininkui W.Churchilliui. Londono policijai buvo liepta 24 valandas per parą saugoti Ispanijos ambasados prieigas Londono centre. Jei šnipo žmona bent pusšimtį metrų prisiartintų prie atstovybės, liepta ją suimti.

„Araceli apėmė depresija. Ji netgi mėgino nusižudyti – atsuko dujų čiaupus virtuvėje. Vis dėlto atrodo, kad tai buvo labiau pagalbos šauksmas, o ne noras iš tiesų baigti gyvenimą. Iš dokumentų matyti: agentas T.Harrisas pasirūpino, kad A.Pujol būtų suteiktas gydymas ligoninėje ir kad į kai kuriuos jos norus būtų atsižvelgiama“, – pasakojo istorikas S.Twigge’as. B

et bene geriausią būdą atgrasyti žmoną nuo jos intencijų išplepėti paslaptis ispanų ar vokiečių valdžiai sugalvojo pats agentas Garbo. J.Pujolis Garcia susitarė su MI5, kad ši jį kelioms dienoms suimtų, aprengtų dryžuotais kalinio drabužiais ir uždarytų į kalėjimo celę. Šis teatrališkas procesas buvo fotografuojamas. Garbo prieš pradingdamas kelioms dienoms savo žmonai paliko tik trumpą raštelį: „Mane suėmė dėl tavo kalbų.“

Išsigandusi Araceli puolė į paniką. Ji paskambino T.Harrisui ir verkdama tvirtino, kad jos vyras „verčiau paaukosiąs savo gyvybę, nei išduosiąs Angliją“. Tuomet ispanei buvo užrišta skarelė ant akių ir ji buvo nuvežta į kalėjimą, kur apšnerkštoje vienutėje sėdėjo nesiskutęs ir neva išsekintas tardymų jos sutuoktinis.

„Isteriškai verkdama Araceli daug kartų atsiprašė savo vyro ir pasirašė pasižadėjimą niekada nepranešti ispanams ar vokiečiams, kad jos vyras yra dvigubas agentas“, – raporte įvykius atpasakojo T.Harrisas. Tokia atgrasymo akcija suveikė puikiai, bet nesutarimai nedingo. Iš karto po karo Juanas ir Araceli išsiskyrė. Ji su dviem mažamečiais sūnumis išsyk grįžo į Ispaniją.

Gyvenimą baigė Venesueloje

Netrukus Garbo paprašė savo vadų MI5 tarnyboje paskutinės paslaugos. Jis baiminosi, kad nacių režimo likučiai suuos apie jo išdavystę ir jam atkeršys. Todėl 1949-aisiais agentas Garbo surežisavo paskutinį savo teatrališką triuką – padedamas britų žvalgybos jis „mirė“ nuo maliarijos Pietų Afrikoje – Portugalijai tuomet priklausiusioje Angoloje.

Jo buvusi žmona Araceli ir du sūnūs, taip pat jo artimieji Barselonoje buvo informuoti apie tragišką mirtį. Iš tiesų J.Pujolis Garcia liko sveikutėlis. Jis emigravo į Venesuelą, vedė antrąkart ir susilaukė trijų vaikų. Likusį gyvenimą jis vertėsi smulkiuoju verslu: turėjo knygyną ir kino teatrą.

Iki pat senatvės J.Pujolis Garcia slėpė savo praeitį. Tik 1984-aisiais jį Karakase susirado britų rašytojas Nigelas Westas ir įtikino kartu parašyti prisiminimų knygą. Jos pavadinimas itin trumpas: „Garbo“. J.Pujolis Garcia – sumaniausias mūsų eros dvigubas agentas – mirė Karakase 1988-ųjų spalį. Jam buvo 76-eri.

Norėjo panaudoti agentą prieš SSRS

Britai ir žlugus Trečiajam reichui buvo numatę pasinaudoti išskirtiniais Garbo sugebėjimais. Jau 1945-ųjų ankstyvą pavasarį Londone buvo subrandintas planas, kuriuo sekdamas šnipas turėjo prasiskverbti į sovietinio GRU Užsienio departamento žvalgybos tinklą. Buvo sumanyta, kad Garbo nuvyksiąs į Madridą ir iš ten anonimiškai parašysiąs laišką sovietų kariniam atašė.

Rusų žvalgybai dvigubas agentas būtų turėjęs prisipažinti, kad penkerius metus buvo britų šnipas ir kovojo prieš hitlerinę Vokietiją. Bet jis esą nusivylęs britų nenoru aktyviai kovoti prieš kitą fašistinį režimą – Ispanijos diktatoriaus Generolo Franco.

MI5 strategai buvo sumanę, kad prabėgus dar keleriems metams po pirmojo anoniminio kontakto su sovietais, Garbo turėtų pasisiūlyti Maskvai į dvigubus agentus. Jam būtų buvę leista nutekinti tam tikrą dalį slaptos informacijos, kuri nebūtų labai žalinga Londonui, bet parodytų itin rimtas ambicijas. Realiai ispanas būtų tapęs netgi trigubu agentu: britų, rusų ir vokiečių.

„Jei dėl rusams nutekintos informacijos jis taptų aukšto rango Rusijos dvigubu agentu, kuris tuo pat metu liktų ir vokiečių agentas, galimybės pasiekti vertingų rezultatų būti didelės“, – rašė T.Harrisas.

Tačiau pats J.Pujolis Garcia į stalinistinę sovietų žvalgybą skverbtis jau nebenorėjo. Iškart po sąjungininkų triumfo prieš A.Hitlerį šis superagentas pasiprašė „užtarnauto poilsio“ į Lotynų Ameriką. MI5 jo norą įvykdė.