Išmatos, už kurias kolekcionieriai duoda kelis tūkstančius eurų: kas tai yra koprolitai ir kaip atrodo didžiausia jų kolekcija pasaulyje (Video)

Istoriškai koprolitai mokslininkų susidomėjimo nekėlė. Iš tikrųjų, jie pradėti identifikuoti gana vėlai. Tik XIX a. pradžioje fosilijų medžiotoja Mary Anning pastebėjo, kad kai kurių gyvūnų liekanose galima rasti keistų akmenų. Juos sulaužius buvo randami žuvų kaulai ir žvynai, o tai padėjo juos identifikuoti kaip suakmenėjusias išmatas. Mokslininkai iš karto jomis susidomėjo ir ėmėsi tyrimų, nes buvo suprasta, kad mokslinis koprolitų potencialas - didžiulis.

Iš tikrųjų, jie slepia labai daug informacijos. Paleontologai tyrinėdami šiuos suakmenėjusius išmatų gabalus gali nesunkiai nustatyti, ar juos paliko plėšrūnas ar žoliaėdis, kuo šis gyvūnas mito, galima susidaryti įspūdį ir apie tuometines gamtines sąlygas. Kita vertus, tiksliai nustatyti gyvūno rūšį yra labai sunku.

Kartais koprolitų mėginiuose aptinkama augalų, kurie auga ir šiomis dienomis, liekanų, o kartais priešistorinių žmonių išmatose galima pastebėti ir kanibalizmo pėdsakų. Galiausiai, paleontologai analizuoja koprolitus ir tyrinėdami seniausias parazitų rūšis bei ligas.

Kaip paleontologai atpažįsta koprolitus? Dažniausiai pagal formą arba išlikusias maisto liekanas. Kitais atvejais, ypač dirbant su mažiausiais išmatų mėginiais, pasitelkiama cheminė analizė.

Koprolitai randami visame pasaulyje ir yra atkakliai medžiojami kolekcionierių ir muziejų. Taip, kad ir kaip keistai tai skambėtų, yra žmonių, kurie ne tik kolekcionuoja suakmenėjusias išmatas, bet už tai susilaukė ir Gineso rekordų knygos pripažinimo.

Didžiausios koprolitų kolekcijos savininkas yra aistringas suakmenėjusių išmatų žinovas

Didžiausioje pasaulio koprolitų kolekcijoje yra 1277 pavyzdžiai iš aštuonių pasaulio šalių. Džordžas Frandsenas (George Frandsen) iš JAV studijavo paleontologiją koledže, todėl koprolitais susidomėjo labai anksti.

Kolekcijos savininkas labiausiai didžiuojasi tomis suakmenėjusiomis išmatomis, kurios išlaikė originalią formą. Didžiausias toks koprolitas kolekcijoje sveria net 1,92 kg. Eksponatai yra labai seni, kai kurie jų senesni nei 20 mln. metų.

Ar norėtumėte tokios kolekcijos? Koprolitai neturi jokio kvapo ir yra kieti kaip akmuo. Patys vertingiausi eksponatai kainuoja kelis tūkstančius eurų, bet paprastesni koprolitai pardavinėjami vos už keletą. Įdomu ir tai, kad labiausiai vertinami tie koprolitai, kurie ir šiandien atrodo kaip šviežios gyvūnų išmatos.