Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija

Tai, ką prieš mūsų erą padarė kinai, neįveikiama net moderniausiai technikai: kaip atkasti pirmojo Kinijos imperatoriaus kapą?

2016-12-04

(1)

(130)

(110)

Rūšis:	Standartinė publikacija
Aut. teisės:	Lrytas.lt

Centrinėje Kinijoje, giliai užkastas jau daugiau nei 2000 metų, guli pirmasis Kinijos imperatorius Qin Shi Huang. Imperatorius mirė 210 metais pr. Kr., prieš tai užkariavęs šešias tautas ir sukūręs vieningąją Kiniją.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Jo kape gali būti palaidota daug istorinių paslapčių, tačiau ar žmonija kada nors jas išvys, priklauso ne nuo Kinijos valdžios, o nuo mokslo pasiekimų.

Imperatorius yra užkastas didžiulėje kalvoje, kurioje niekas nėra buvęs. Šiuolaikinės technologijos dar nėra pajėgios ten patekti ir iškasti imperatoriaus kapą.

1974 metais grupė ūkininkų kasė šulinius Siano provincijoje Kinijoje, kai netikėtai atrado molinį kareivį. Vėliau paaiškėjo, kad jų šioje vietoje yra tūkstančiai.

Šią vietą archeologai kasinėja jau keturis dešimtmečius. Iki šiol buvo iškasta daugiau nei 2000 molinių kareivių, tačiau ekspertai skaičiuoja, kad jų ten gali būti keturiskart daugiau.

Tačiau iki šiol mokslininkai nė nepalietė rūmų, kuriuose yra centrinė kapavietė su Qin Shi Huang kūnu. Ekspertai pažymi, kad beatodairiškai mėginant iškasti imperatoriaus kapą galima daug ką sugadinti ir prarasti svarbius istorinius reliktus, galinčius atskleisti ne vieną istorinę paslaptį.

Būtent taip nutiko su Tutanchamono kapu praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje, kai tuometinės technologijos sugadino istorinius reliktus, dėl ko buvo prarasta svarbi informacija.

Ar mėginti artimiausiu metu iškasti kapą, kol dar nėra tinkamų technologijų, spręs Kinijos valdžia. Greičiausiai šį sprendimą nulems technologijos vystymosi spartumas.

Mokslininkai teigia, kad, pradėjus kasinėjimus prieš 40 metų, moliniai kareiviai prarasdavo savo spalvą vos tik išvydę dienos šviesą. Dabar naujos kasinėjimo technologijos leidžia iškasti molinius kareivius taip, kad šie nenubluktų ir išlaikytų savo originalią spalvą.

Taigi manoma, kad, technologijoms vystantis tokiu tempu kaip dabar, kapas gali būti iškastas jau už kelių dešimtmečių. Senovės raštai byloja, kad imperatorius sukūrė ištisą požeminę karalystę ir rūmus. Lubos buvo pagamintos taip, kad atrodytų tarsi naktinis dangus. Jos buvo nusagstytos perlais, kurie vaizdavo žvaigždes.

Paties Qin Shi Huang kapas yra pripildytas skysto gyvsidabrio. Senovės Kinijoje buvo manoma, kad gyvsidabris suteikia nemirtingumo. Ironiška, tačiau manoma, kad imperatorius mirė būtent dėl apsinuodijimo gyvsidabriu. Jis manė, kad gyvsidabrio tabletės jam leis gyventi amžinai, tačiau jos jį pražudė jam sulaukus vos 39 metų.

Gyvsidabris yra dar viena priežastis, dėl kurios archeologai nenori kol kas kišti rankų prie imperatoriaus kapo. Tai gali būti labai pavojinga, o dirvožemio mėginiai rodo, kad aplink kapą gali būti ekstremalus gyvsidabrio užterštumo rodiklis.

Šaltinis: Livescience.com