Šarvuota Lietuva: kiek iš tikro mūsų kariuomenė turėjo tankų?

Kovose su bolševikais 1919 m. gegužės mėnesį Lietuvos kariai atėmė pirmąją rimtesnę kovinę mašiną - šarvuotą automobilį „Ižorskij Fiat“, kuris tapo kariuomenės savaeigės kovinės technikos parko pradininku.

Tai buvo dviem kulkosvaidžiais ginkluotas ratinis šarvuotis. Jam buvo suteiktas „Žaibo“ vardas.

Vėliau anglai ir prancūzai Lietuvai atidavė penkis trofėjinius vokiškus „Ehrhardt/Daimler Behelftswagen“ šarvuočius, kurių kiekvienas buvo ginkluotas keturiais 7,92 mm „Maxim“ kulkosvaidžiais.

Šios mašinos buvo pavadintos „Aras“, „Perkūnas“, „Pragaras“, „Šarūnas“ ir „Savanoris“.

Ši technika, kaip teigia šaltiniai, gavo ir kovos krikštą. Apie 1920 m. panaudota su lenkais kaunantis dėl Vilniaus.

Stiprėjant valstybei, stiprėjo ir šarvuota galia.

„Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ duomenimis, 1923 m. kariuomenė gavo 12 naujų prancūziškų lengvųjų tankų „Renault FT-17“, kurie buvo pripažinti geriausia Pirmojo pasaulinio karo šarvuotąja kovos mašina.

7 tonų svorio tankai, valdomi dviejų žmonių ekipažo, su Renault gamybos 26 kW/35 AG karbiuratoriniu varikliu išvystydavo 10 km/h greitį.

Tai buvo pirmasis radijo ryšiu aprūpintas tankas, jis turėjo 360 laipsnių besisukinėjantį bokštelį, į kurį prancūzai montuodavo 8 mm „Hotchkiss“ kulkosvaidį arba 37 mm „Puteaux“ patranką.

Šie tankai buvo pavadinti „Audra“, „Drąsutis“, „Galiūnas“, „Giltinė“, „Griaustinis“, „Karžygis“, „Kerštas“, „Kovas“, „Pagieža“, „Pikuolis“, „Slibinas“ ir „Smūgis“.

1933 m. šarvuotų mašinų parkas, buvo papildytas 16 angliškų „Vickers-Armstrong“ „Model 1933“, o po trejų metų - dar 16 tos pačios kompanijos „Model 1936“ tankais. Keturi iš jų turėjo radijo ryšį. Be to, rinktinė 1939 m. turėjo 6 Švedijos gamybos šarvuočius „Landsverk“.

Sovietams užėmus Lietuvą dauguma šios technikos atiteko Raudonajai Armijai. Tačiau, spėjama, dauguma tankų rusai taip ir nepasinaudojo, nes jie sudegė Vilniuje. Kaip sako legenda, tai buvo diversija. Pagal kitą versiją tiesiog nelaimingas atsitikimas.