Nesijuokite, tai rimta: pirmasis Lietuvos karo lėktuvo kovinis skrydis

Pradėkime nuo pirmojo karo lėktuvo. Juo tapo dvivietis žvalgybos lėktuvas Sopwith 1 1/2 Strutter, kurį mūsiškiai kaip karo grobį 1919 m. vasario 5 d. prie Jiezno atėmė iš bolševikų.

Tačiau jam nebuvo lemta tapti tikruoju mūsų karo aviacijos pradininku. Kaip rašo bernardinai.lt, persispausdinę žurnalo „Sparnai“ straipsnį, pirmojo lėktuvo, kuris atliko kovinį skrydį, titulas atiteko vokiškam LVG C VI, paprastai vadinamam „elfoge“.

Aštuonis tokius aparatus kaip atsargines detales naujai besikurianti valstybė pirko iš Vokietijos ir juos sugebėjo, tiesiogine to žodžio prasme, pakelti į orą.

1919 m. kovo 3 d. lakūnas vokietis Fricas Šulcas (lietuviai kvalifikuotų pilotų beveik neturėjo ir pas mus tarnavo keturi lakūnai vokiečiai, kurie tuo pačiu ir mokė mūsiškius) ir oro žvalgas Konstantinas Fugalevičius su lėktuvu LVG C VI pakilo į pirmąjį kovinį skrydį maršrutu Kaunas–Kaišiadorys–Vilnius– Kaunas.

Užduotis nufotografuoti geležinkelio stotis, Vilniaus miestą ir mėtyti atsišaukimus.

Pirmojo skrydžio ataskaitoje K. Fugalevičius rašė: „Skridimo aukštis – 2 500 metrų, laikas – 2 valandos. Kauno–Vilniaus geležinkelio ruože jokio judėjimo nepastebėta. Trijose plokštelėse nufotografuotos Kaišiadorių ir Vilniaus stotys bei Vilniaus miestas. Vilniuje iš 900 metrų aukščio išmėtyta 1,5 pūdo atsišaukimų. Vilnius daro išmirusio miesto įspūdį: gatvėse ir šaligatviuose eismo beveik nėra.

Deja, bet abiejų pilotų likimai susiklostė tragiškai. Po kelių dienų K. Fugalevičius eilinio skrydžio metu buvo sužeistas, ilgai gydėsi ir turėjo palikti tarnybą. 1920 m. nusišovė.

Dar trumpesnis buvo vokiečio piloto gyvenimo ir tarnybos kelias. 1919 rugsėjo 28 d. Aleksoto oro uoste, per pratybas jo lėktuvas sudužo ir lakūnas žuvo.

Tiesa, karo aviacijos diena ne kovo 3, bet kovo 12-oji. Tą dieną, 1919 metais, Aviacijos kuopa buvo išskirta iš Elektroninio bataliono ir pavadinta Aviacijos dalimi. Tą pačią dieną Aviacijos dalies viršininkas išleido įsakymą Nr. 1.