Mūsų protėviai nebuvo kvaili: jau prieš 40 tūkst. metų naudojo tai, kuo dabar didžiuojamės kaip civilizacijos pasiekimais

Buvo rasta apnašų ant suakmenėjusių dantų, kurie priklausė neandertaliečiams, prieš 50 tūkst. metų gyvenusiems dabartinėje Astūrijos, Ispanijos ir Belgijos teritorijoje.

Demonstruodami pritrenkiančias mokslo galimybes, mokslininkų grupė iš Ispanijos, Australijos ir Jungtinės Karalystės sugebėjo iš apnašų išgauti DNR, kas leido jiems sužinoti, kuo šie individai maitinosi.

Manyta, jog neandertaliečiai buvo entuziastingi mėsos valgytojai, o Belgijoje rastų palaikų analizė aptiko DNR iš gauruotųjų raganosių bei laukinių avių, kartu su keletu grybų.

Pasak pranešimo "Nature" žurnale,  Ispanijoje rastos grupės dantys atskleidė, jog jie maitinosi laukiniais grybais, kedro riešutais bei samanomis, tačiau mėsos ten neaptiko.

Vienas iš tyrėjų, Dr. Antonijus Rosas (Antonio Rosas) iš Ispanijos Nacionalinio gamtos mokslų muziejaus, teigė: „Buvome nustebę neradę jokių mėsos liekanų Astūrijos neandertaliečių palaikuose. Buvo manoma, jog jie buvo daugiausiai mėsos valgytojai. Tačiau radome įrodymų, kad jie mėgo įvairų maistą, įskaitant plačią augalų įvairovę. Be to, kai kurie iš šių augalų galėjo būti virti prieš juos suvalgant.“

Vieno neandertaliečio danties emalė bei dentinas buvo praskelti, todėl manoma, jog jis galėjo dantis naudoti kaip trečiąją ranką galąsti įrankiams.

Taip pat pastebėta požymių, jog jis kentė stiprų skausmą ir ėmėsi stebinančiai pažangių priemonių jam palengvinti.

„Mes turime įrodymų, kad šis neandertalietis gydėsi. Pastebėjome, jog išlikusiose dantų apnašose yra patogeno "Enterocytozoon bieneusi", kuris sukelia virškinimo problemas, įskaitant sunkų viduriavimą. Be to, dėka skylės jo žandikaulyje mes žinome, jog jo dantis pūliavo. Abi šios sveikatos problemos turėjo sukelti jam intensyvų skausmą“, – teigė dr. A. Rosas.

Apnašose rasta pelėjūno grybo, natūralaus antibiotiko iš kurio gaminamas penicilinas, bei tuopos pėdsakų. Šio medžio žievėje, šaknyse bei lapuose aptinkama salicilo rūgšties, kuri yra naudojama aspirino ir kitų skausmą malšinančių vaistų gamyboje.

Australijos senovės DNR centro Adelaidės universitete profesorius Alanas Kuperis (Alan Cooper), kuris prisidėjo prie šios genetinės analizės, teigė, kad jų atradimai rodo, jog neandertaliečiai buvo labiau išprusę nei anksčiau manyta.

„Pasirodo, neandertaliečiai gerai išmanė vaistinius augalus bei įvairias jų priešuždegimines ir skausmą malšinančias savybes ir savarankiškai gydėsi. Antibiotikų vartojimas mus labai nustebintų, juk tai daugiau nei 40 tūkst. metų prieš tai, kai atradome peniciliną. Akivaizdu, jog mūsų išvados stipriai kontrastuoja su gana supaprastintu požiūriu į mūsų senovės giminaičius“, – kalbėjo jis.

Mokslininkai anksčiau pastebėjo, kad neandertaliečiai žinojo apie kai kurių augalų gydomąsias savybes. Virškinimui gerinti jie vartojo ramunėles bei kraujažoles.

Palaikai buvo rasti El Sidrón urve Pilonoje, šiaurės Ispanijoje. Šis urvas yra viena iš aktyviausių archeologinių kasinėjimų vietų pasaulyje. Ji buvo įkurta 1994 metais.

Iki šiol čia atrasta 2500 skeleto liekanų priklausiusių 13-ai neandertaliečių.

Kitas mokslininkas, dalyvavęs šiame tyrime, Liverpulio universiteto profesorius Kytas Dobnis (Keith Dobney) teigė, jog mokslininkams prieinamos technologijos suteikė jiems galimybę „gauti tiesioginių įrodymų apie tai, ką mūsų protėviai valgė“.

„Šis nepaprastas langas į praeitį suteikia mums naujų būdų ištirti ir suprasti savo evoliucinę istoriją, pasitelkiant į pagalbą mikroorganizmus, kurie gyveno su mumis ir mumyse“, - teigė mokslininkas.