Istorikų bendruomenė ūžia: kodėl niekas per 100 metų nerado to, ką per 3 dienas surado vienas profesorius?

LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“ kalbintas L. Mažylis trumpai pasidalijo istorija, nuo ko viskas prasidėjo ir neslėpė pergalės džiaugsmo.

„Tai istorinių dokumentų lobynas. Analizuokime jį ir knygų pavidalu galime prisidėti prie šimtmečio 2018 metais minėjimo. Bus dar progų pašvęsti ir pasidžiaugti“, – sakė istorikas.

Jis pasakojo, kad viskas prasidėjo lietingą 2016 metų liepą.

„Druskininkuose nuėjau į biblioteką, nes šita mįslė mane labai domino. Vėliau važinėjau po muziejus, klausinėjau mokslininkų. Kreipiausi į vokiečių archyvą ir tada nuvažiavau pas juos“, – pačią pradžią prisiminė L. Mažylis.

Vokietijos diplomatiniame archyve Berlyne jis rado du originalus – vokišką ir lietuvišką. Abu parašyti ta pačia ranka su 20 signatarų parašų.

„Pirma pamačiau mikrofilmą, paskui jau reikėjo prašyti autentiškų dokumentų. Apėmė jausmas, galima suprasti koks, nepaprastai puikus. Pergalės jausmas“, – „Dėmesio centre“ sakė L. Mažylis.

Anot profesoriaus, kurį nuo šios dienos galima vadinti ir istorine asmenybe Lietuvai, kelis mėnesius trukusį paieškų procesą vis labiau skatino ir artėjantis valstybės šimtmetis.

„Labai aiškiai nuo pat pradžių supratau, kad dabartinė Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalo vieta yra susijusi su vokiškąja kryptimi, todėl kreipiausi į Vokietijos valstybės archyvą su klausimu ar būtų galima pradėti paieškas ir buvau labai maloniai nustebintas, kad pastaroji įstaiga geranoriškai sutiko“, – pasakojo L. Mažylis.

Pasak jo, Vokietijos valstybės archyvas netgi pateikė labai aiškią ir detalią paieškos eigos trajektoriją, atsiųsdamas detalų bylų sąrašą, o svarbiausia pateiktos informacijos žinutė buvo, kad reikia kreiptis į kitą, Vokietijos Užsienio reikalų ministerijos politinį archyvą, kur būtų galima rasti daugiau dokumentų.

„Taigi kreipiausi atskirai į Vokietijos Užsienio reikalų ministerijos politinį archyvą, susitariau dėl vizito, kuris įvyko 2017 metų, kovo 29 dieną, trečiadienį, kur ir pavyko rasti originalų Vasario 16-osios aktą lietuvių kalba“, – sakė prof. L. Mažylis.

Jo teigimu, labai pasisekė, kad visi dokumentai, visos bylos šiame archyve sudėtos chronologiškai laikotarpiais, todėl buvo galima pradėti iš karto ieškoti nuo 1918 metų vasario mėnesio.

„Pavyko teisingai atspėti, kad tuometinei Vokietijos valdžiai tie dokumentai parūpo 1918 metų kovo mėnesį, kuomet šalyje buvo nuspręsta pripažinti Lietuvos nepriklausomą valstybę. Tokiu būdu šiame kontekste pirmiausia atsirado vokiškasis variantas su visais dvidešimties signatarų parašais, kuris yra Vokietijos Užsienio reikalų politiniame archyve, o kartu šalia rastas ir originalas“, – vienas prie kito rastus dokumentus pristato istorikas.

„Taip pat kartu rastas ir 1917 metų gruodžio 11 dienos vokiškas ranka rašytas Lietuvos Tarybos Akto egzempliorius su devyniolika parašų, kuriame nėra signataro Prano Dovydaičio parašo“, – informaciją pateikia politologas. Paklaustas apie Vasario 16-osios Akto ateitį VDU profesorius teigia, kad tai dabar bus didžiulis politikų ir diplomatų darbas, jei vieną dieną bus norima šį dokumentą iš Vokietijos Užsienio reikalų ministerijos politinio archyvo pargabenti į Lietuvą.

„Dabar Lietuvos diplomatija turės svarbų vaidmenį dėl tolimesnių veiksmų ir Akto lokacijos, bet tai labai džiugus momentas visai Lietuvai, nes atrastos jos valstybingumo, diplomatijos ištakos, kurias toliau analizuoti ir tyrinėti galės istorikai, mokslininkai ir politologai“, – mintimis dalijasi svarbiausio XX a. pradžios Lietuvos valstybės dokumento, Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalo lietuvių kalba, atradėjas VDU profesorius L. Mažylis.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalas buvo perduotas J. Basanavičiui, bet niekuomet nebuvo paviešintas. Apie jo dublikato vietą nežinoma nuo 1940-ųjų, kai Lietuvą okupavo sovietai.

Iki tol jis saugotas Prezidentūros archyve Kaune. Žiniasklaidoje prieš kelerius metus buvo spekuliacijų, kad jį gali saugoti tarpukario Lietuvos prezidento Antano Smetonos giminės.

Tikslinių paieškų nebuvo

Akibrokštas, tačiau pasirodė, kad istorikai kryptingai akto originalo paieškai ir neskyrė dėmesio. Nuo tikslinių paieškų juos atbaidė skandalinga Valdovų rūmų statybos istorija.

Lietuvos nacionalinio istorikų komiteto prezidentas, Lietuvos istorijos instituto humanitarinių mokslų daktaras Alvydas Nikžentaitis teigė, kad jo nešokiravo faktas, jog intriguojantį atradimą padarė istorikų bendruomenei mažai žinomas VDU mokslininkas L. Mažylis.

„Iš tiesų Vasario 16-osios Akto originalo daugiau ieškojo žurnalistai, artėjant šia data pažymėtai šventei, o ne istorikai. Net ir nesant originalo jo turinys buvo žinomas ir neabejotinas“, – aiškino A. Nikžentaitis.

Mokslininkas sakė, kad nebuvo valstybės užsakymų imtis tikslinių Nepriklausomybės Akto originalo paieškų, suburti komandą, skyrus finansavimą.

Kitaip tariant, profesionalūs istorikai šio dokumento nerado, nes jo niekas užsienyje neieškojo.

O naujokui nusišypsojo sėkmė.

Stabdė karti patirtis

Tikslinis valstybės užsakymas buvo duotas prieš statant Valdovų rūmus, tuomet suburta komanda archyvuose tikslingai ieškojo su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rezidencija susijusių dokumentų.

„Viskas baigėsi tuo, kad šiai komandai priklausantys ieškotojai, istorikai, buvo ne kartą kviečiami į prokuratūrą. Dėl tokios patirties nelabai yra entuziazmo imtis tikslinių paieškų“, – ironiškai pastebėjo A. Nikžentaitis, prisiminęs su Valdovų rūmų projektu susijusius skandalus.

Istorikas atkreipė dėmesį, kad tikslinės paieškos archyvuose nebūtinai duoda rezultatų, daug lemia atsitiktinumas.

„Dideli atradimai dažniausiai padaromi atsitiktinai“, – L. Mažylio sėkme Vokietijos URM archyvuose nesistebėjo A. Nikžentaitis.

Jis atkreipė dėmesį, kad tiek, kiek istorikai ieškojo akto originalo, tai darė pačioje Lietuvoje. Ir ieškojo būtent to originalo akto, kuris 1918 metais buvo perduotas signatarui, tautos patriarchui Jonui Basanavičiui. Dokumentas iki 1940 metų sovietų okupacijos buvo saugomas Prezidentūroje Kaune.

Vėliau dingo, manoma, buvo paslėptas nuo okupantų. Bet būtent šio originalo ir buvo ieškoma po 1990 metų, sutelkus dėmesį į galimas slaptavietes pačioje Lietuvoje.

Bet tai nereiškia, kad L. Mažylio surastas dokumentas Vokietijoje yra netikras.

Tiesa, profesorius Alfredas Bumblauskas dėl L. Mažylio atradimo buvo skeptiškas.

„Pasitikiu tais žmonėmis, kurie yra archyvų liūtai: Vytautas Žalys, Zenonas Butkus, Algimantas Kasparavičius, Algis Kasperavičius. Dabar ateina tipas, apie kurį nesu girdėjęs, ir sako, kad jis atrado. Nieko nesuprantu, neskubu sakyt, gal... Šiuo atveju negaliu pasmerkt, nuvertint, galbūt. Šiuo atveju man keistoka“, – komentavo A. Bumblauskas.

Pavadino nacionaline vertybe

Originalas buvo ne vienas. Kiek? Tiksliai atsakyti istorikai negali. XX amžiaus istorijos specialistas Česlovas Laurinavičius sakė, kad L. Mažylio rastas originalo egzempliorius yra tas, kuris turbūt dar 1918 metais buvo nusiųstas į Vokietiją, su vertimu į vokiečių kalbą.

Gali būti, kad dar vienas originalo egzempliorius guli Rusijos archyvuose, bet tai tik spėlionės.

Istorikai nevienodai vertino L. Mažylio atradimą. VDU istorikas profesorius Egidijus Aleksandravičius reagavo šaltai ir dalykiškai.

„Valstybės deklaracija svarbi kaip idėja, rankraštis – antraeilės vertės. Jis įdomus kaip daiktas, pavyzdžiui, kolekcininkams, kaip simbolinis dalykas visuomenei. Juk aktas pats savaime buvo teisinė fikcija. Ta prasme, kol neįsikūnijo realiais socialiniais, politiniais pokyčiais. Nuo to laiko, kai buvo paskelbtas aktas kaip deklaracija, iki jis tapo kūnu, praėjo apie dveji metai“, – pastebėjo mokslininkas.

Tačiau istorikas Č. Laurinavičius mano, kad Vokietijoje rastas originalo egzempliorius – nacionalinė vertybė. Jo vertę labai padidina ir faktas, kad jis rastas artėjant nepriklausomybės 100 metų jubiliejui.

„Mokslui savaime originalo atradimas nėra labai reikšmingas, tačiau visuomenės istorinei savimonei, patriotinei sąmonei jis labai svarbus“, – kolegai pritarė A. Nikžentaitis.

Kol kas dar nežinoma, ar Vokietija jos archyvuose rastą Vasario 16-osios Akto originalą perduos Lietuvai. Valstybės diplomatai ir šalies vadovai tikina, kad šį svarbų dokumentą sieks parsivežti į Lietuvą.