Bręsta nauja istorinė sensacija - archeologai galimai aptiko vietą, kur buvo Pilėnai

Juos dar turės ištirti specialistai, tačiau Klaipėdos universiteto mokslininkai įsitikinę, kad gali pasitvirtinti hipotezė, jog senieji Pilėnai buvo įsikūrę būtent Bilionių piliakalnyje.

„Ką tik rastas geležinis peilis – taip baigiasi dvi savaites trukę kasinėjimai Bilionių piliakalnyje. Šis laiptuotos piramidės formos kalnas, gerai matomas nuo senojo Žemaičių plento, seniai kėlė archeologų susidomėjimą. Manyta, kad čia galėjusi būti Pilėnų pilies vieta.

Vasarą amerikiečių mokslininkams nustačius, kad piliakalnio aikštelėje tikėtinas nemažas kultūrinis sluoksnis, darbo ėmėsi Klaipėdos universiteto archeologai. Į pagalbą atskubėjo ir Bilionių bendruomenė.

„Tikslas buvo pakankamai kuklus – pasižiūrėt, kokio tai laikotarpio piliakalnis ir ar yra kažkokių duomenų, kurie gali ten, sakau, patvirtint ar paneigti Pilėnus. O čia dabar radom visą,vadinkim, sudegusią, pakankamai gerai užsikonservavusią Žemaitijos pilį. Greičiausiai kad XIV a.“, – pasakojo Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos katedros vyr. mokslo darbuotojas doc. dr. Gintautas Zabiela.

Pilies liekanos aptiktos metro gylyje. Viršutiniame pilies sluoksnyje rasta to laikotarpio metalinė sagtis, lipdytosios keramikos šukių, yla.

„Tik XIII-XIV a. yla, va šitoj, būdavo susukta tokia, kaip grąžtas yra. Čia va ir matos tokie, yra. Visą laiką ylos buvo tokios kaip dabar – strypelis nusmailintas. Na, šita yla datavimui labai gerai, nes ji negali būti nei ankstesnio, nei vėlesnio, nes tiesiog tokių nedarė“, – sakė G. Zabiela.

Rasti sudegę kaulai, grūdai, nemažas sluoksnis sienų degėsių tik patvirtina, kad šioje vietoje stovėjusi pilis buvo sudeginta.

„Lietuvoj mažai yra iki tol rasta tokių tyrinėtų piliakalnių, kur aptikta sudegusių grūdų liekanų. Čia gal kelintas yra, o Žemaitijoje išvis pirmas šitą kartą. Ir tas visas galingas degėsių sluoksnis atrodo taip pat, na, kad pilis buvo sudeginta“, – teigė G. Zabiela.

Pagal istorinius šaltinius, šaltą 1336-ųjų žiemą, kryžiuočiams užpuolus kunigaikščio Margirio vadovaujamą Pilėnų pilį, jos gynėjai sudegino pilį ir patys žuvo liepsnose. Iki šiol tiksli Pilėnų pilies vieta nėra išaiškinta, tačiau dėl vieno teiginio mokslininkai nesiginčija – ji buvo Žemaitijoje.

Archeologinius radinius dar tirs specialistai. Tačiau, pasak daktaro G. Zabielos, jie surinkę tiek duomenų, kad atmesti jog čia ne Pilėnų vieta, bus sunku.