Neįtikėtini kraujomaišos atvejai istorijoje: nuo Darvino iki Einšteino

Charlesas Darwinas ir Emma Wedgwood

„Rūšių kilmės“ autorius vedė savo pusseserę Emmą Wedgwood. Jos vaikystė praplaukė šeimos rezidencijoje, iki vadybų ji buvo itin religinga bei gerai išauklėta mergaite.

Už savo pusbrolio E. Wedgwood ištekėjo trisdešimties. Darwinai susilaukė dešimties vaikų, tačiau trys iš jų mirė netrukus po gimimo. Charlesas Darwinas baiminosi, kad vaikų mirtingumas gali būti siejamas su jų artimų giminystės ryšiu – ši idėja atsispindi ir jo mokslo darbuose.

Kitiems vaikams tėvų giminystės ryšiai kažkuo išskirtinai nepasireiškė: jų sūnūs George’as, Francisas, ir Horace’as tapo Karališkosios draugijos nariais. George’as buvo matematikas, Francisas – botanikas, Horace’as – inžinieriumi, o vėliau ir Kembridžo meru.

Albertas Einšteinas ir Elsa Lowenthal

Žymaus fiziko ir jo sudėtingi santykiai yra mažiau žinomi visuomenei, negu jo pasiekimai mokslo srityje, tačiau ne mažiau įspūdingi. 1919 metais A. Einšteinas vedė savo pusseserę Elsą Lowenthal. Abiems tai buvo antroji santuoka, o mergautinė jos pavardė buvo… Einstein.

Beje, prieš tai jis vos nevedė jos jaunėlės dukters, 22 metų Ilzos. Jeigu tikėsime knygos „Albert Einstein: The Most Popular Genius“ autoriumi J. D. Rockefelleriu, Elza netgi buvo pasirengusi atsisakyti savo laimės dukters vardan. Tačiau vėliau fizikas susiturėjo ir vis dėl to vedė savo mylimąją.

Kleopatra ir jos broliai

Kleopatra VII kartu su savo broliais valdė Egiptą 21 metus. Beje, tai Senovės Egipte nebuvo tokia jau didelė retenybė, ne viena valdančioji dinastija naudojosi artimų šeimos ryšių sąjungomis. Formaliai Kleopatros vyrais buvo laikomi jos broliai Ptolemejus XIII ir Ptolemejus XIV.

Kuomet mirė jų tėvas, Kleopatrai buvo 17 ar 18 metų, o broliai buvo ir dar jaunesni, Ptolemejui XIII buvo 9 ar 10 metų. Kartu jie vadinosi „tėvą mylinčiais“ („philopator“). Po Ptolemėjaus XIII mirties į jo vietą žengė Ptolemėjus XIV. Remiantis kai kurių istorikų pateikiamais duomenimis, praėjus trims metams Kleopatra nunuodijo savo 15-metį brolį, nes jos tikslas buvo į sostą pasodinti savo sūnų, kurio susilaukė nuo Cezario.

IV a. Romos istorikas Aurelijus Viktoras taip apie ją rašė: „Ji buvo tokia ištvirkusi, kad dažnai užsiėmė prostitucija, ir buvo tokio grožio, kad daugelis vyrų savo gyvybe sumokėdavo už tai, kad galėtų ją turėti nors vieną naktį“.

Marija I ir Petras III

Portugalijoje Mariją vadino Dievobaimingąja, o Brazilijoje – Beprote. Marija I taip pat tapo pirmąja moterimi Portugalijoje, kuri valdė šią šalį viena. Karaliene ji tapo 1777-aisiais, netrukus po savo tėvo mirties, o jos vyru – princu konsortu – tapo tikrų tikriausias dėdė, jos tėvo brolis, Petras III. Chosė, Marijos tėvas, nesusilaukė vyriškos lyties įpėdinio, todėl įkalbėjo Romos popiežių, kad šis leistų tokį šeimyninį ryšį.

Nepaisant nemažo skirtumo amžiuje (17 metų), jų santuoka yra laikoma sėkminga. Pedro ir Maria susilaukė šešių vaikų, dar vienas mirė gimdymo metu. „Beprotės“ epitetą karalienė taip pat užsitarnavo ne šiaip sau. Jos psichinė būklė, ir be to ne pati tvirčiausia, pradėjo sparčiai blogėti po vyro mirties. Ji buvo tokia palaužta, kad uždraudė bet kokius pasilinksminimus dvare, o visi dvare vykę renginiai nuo tol pasižymėjo religine forma. Po vieno iš tokių pamaldžių pasisėdėjimų afekto būsenos apimtą karalienę teko išnešti. Religinė manija ir melancholija pavertė ją neįgalia vykdyti savo valdžios įsipareigojimus, o 1792 metais ji buvo pripažinta nepakaltinama.

Elžbieta Austrietė ir Pranciškus Juozapas I

Elžbieta Bavarietė, nuo 1854 metų tapusi Austrijos imperatore, buvo imperatoriaus Pranciškaus Juozapo I, kuris taip pat buvo ir jos pusbrolis, žmona. Šešiolikametės ir imperatoriaus santuoka tapo katastrofa. Elžbieta nekentė savo gyvenimo dvare ir savo uošvės, hercogienės Sofijos. Buvo kalbama, kad ir sutuoktinis buvo toli gražu ne idealus – pasak gandų, jie dar ir užkrėtė žmoną venerine liga.

Barbara Baeckland ir Tony Baeckland

Barbara Baekeland – žymi 50-ųjų JAV aukštuomenės vakarėlių veikėja ir modelis, taip pat įėjusi į istoriją dar ir tuo, kad ją nužudė jos paties sūnus, su kuriuo ji turėjo lytinių santykių. B. Baekeland yra pasirodžiusi žurnalų „Vogue“ ir „Harper’s Bazaar“ viršeliuose bei buvo laikoma viena iš gražiausių tų laikų moterų. Tačiau moteris, kaip ir jos mama, sirgo psichinėmis ligomis, bei buvo nuolat stebima psichiatro. Viename iš aukštuomenės vakarėlių Barbara susipažino su savo būsimu vyru Brooksu Baekelandu, už kurio ištekėjo pamelavusi apie nėštumą. Praėjus porai metų, 1946-aisiais, būdama 24 metų ji pagimdė sūnų Anthony. 1968 metais Brooksas, neapsikentęs nuolatinių žmonos išpuolių ir bandymų žudytis, padavė prašymą skirtis.

Sūnus liko gyventi su motina. Anthony buvo biseksualus, o jo motina nusprendė „gydyti“ jo homoseksualius polinkius. Ji kvietė sūnui prostitutes, tačiau, įsitikinusi jų „neefektyvumu“, nusprendė pati imtis „taisyti padėtį“. Beje, tuo metu jau ir sūnui buvo diagnozuota šizofrenija, kuri dar labiau paaštrėjo šiam įjunkus į narkotikus. Maža to, tėvas jam uždraudė lankytis pas psichiatrus, kurių veiklą vadino „amoralia“. Anthony ir motina dažnai pykosi, o 1972 metais sūnus nudūrė ją virtuviniu peiliu. Atvykusi policija aptiko jį laukiantį užsisakyto kinų maisto. Atlikęs bausmę ir išėjęs iš kalėjimo jis peiliu sunkiai sužeidė savo močiutę.

Jerry Lee Lewis ir Myra Gale Brown

Žymus JAV atlikėjas, kompozitorius ir pianistas bei viena iš rokenrolo legendų – J. L. Lewiso asmeninis gyvenimas atitiko to laikmečio dvasią. Nepaisant to, kad jis įnirtingai vengė klausimų apie asmeninį gyvenimą, 1958-aisiais paaiškėjo, kad jo trečiąja žmona tapo pusbrolio dukra Myra Gale Brown. Viskas būtų dar ne taip netikėta, jeigu tuo metu, kai jie abu pradėjo savo draugystę, jai nebūtų 13, o jam – 22 metai. Patys sutuoktiniai ir atlikėjo atstovai tvirtino, kad merginai buvo „jau 15“.

Tai sužinojusi visuomenė buvo šokiruota: koncertus atšaukinėjo, o Lewisų šeimai teko iš Didžiosios Britanijos grįžti į JAV. Atlikėjas pateko į „juoduosius“ radijo stočių sąrašus ir faktiškai dingo iš scenos. Sutuoktiniai susilaukė dviejų vaikų: vos 3 sulaukusio ir mirusio Steve’o Alleno Lewiso bei Fibi Allen Lewis. Praėjus 14 metų pora išsiskyrė, o Lewisas vėliau visą gyvenimą ir toliau ieškojo „tos išrinktosios“. Paskutinę, jau septintąją žmoną, jis vedė 2012 metais.

Netrukus po išsiskyrimo Myra Gale Brown išleido prisiminimų knygą „Didieji ugnies kamuoliai“, pagal ją buvo sukurta biografinė juosta, kurioje Myros vaidmenį atliko Winona Ryder.

Baironas ir Augusta

Istoriškai tai nėra patvirtinti faktai, yra žinomi tik gandai, tačiau jie atrodo gana įtikinami. Anot jų, žymusis romantizmo įkvėpėjas ir poetas George’as Gordonas Byronas palaikė kraujomaišos ryšius su savo paties seserimi Augusta Leigh. Tėvo dukrą iš pirmosios santuokos jis pamatė, kai jam buvo jau 25 metai, ir jeigu tikėsime, šia teorija, jie susilaukė dukters Medoros. Remiantis jo paties įrašais, istorikai nustatė, jog praėjus kelioms dienoms po gimdymo, jis aplankė naujagimę ir taip apibūdino šį potyrį: „O, bet tai nėra beždžionė, ir kažko verta“. Manoma, kad būtent žinojimas apie kraujomaišos riziką susilaukti apsigimusio vaiko paskatino jį parašyti tokius žodžius.